Augame ir bręstame vaidindami scenoje
Kristinos Belenavičienės projektas

Jau eilė metų kuriame scenoje su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, nes tikime, kad teatras – tai savęs pažinimas, naujovių atradimas, kūrybinių galių atskleidimas, priemonė kontaktui ir komunikacijai. Stebime vaikų tobulėjimą, intelektinių galių, geranoriškumo ir kitų dvasinių savybių augimą. Įgyti specialūs ar bendrieji gebėjimai padeda ugdytiniui tapti mažiau neįgaliu, mažiau priklausomu, geriau jaustis ir adaptuotis socialinėje aplinkoje.

Mūsų mokykloje lavinamųjų ir specialiųjų klasių mokiniai lanko dramos studiją. Per metus yra parengiama 1-2 spektakliai. Jais džiuginame ne tik vietines ugdymo įstaigas (lopšeliai daželiai, pradinių mokyklų) ir senelių globos namus, bet ir dalyvaujame kasmetiniuose rajono vaikų ir moksleivių teatrų festivaliuose „Žaidžiame teatrą“, vykstame į respublikoje bendradarbiaujančias įstaigas. Kiekvienais metais dalyvaujame  tarptautiniame neįgaliųjų teatrų festivalyje „Džiaugsmo ašara“.

Nuo sausio mėnesio buvo numatyta teatro raiškos vaidybinius elementus, sceninio judesio, kalbos pratimus, žaidimus, trumpų istorijų metodų elementus integruoti į lietuvių kalbos, muzikos, dorinio ugdymo, technologijų ir kitas pamokas bei auklėtojų popamokinę veiklą.

           Būdavo sunku ankstesniais metais, nes negalėdavome įgyvendinti idėjų iki galo. Dažnai stokojame lėšų sceninių kostiumų įsigijimui, rekvizitui, scenografijai, apšvietimui ir muzikiniam apipavidalinimui, kūrybinėms išvykoms, todėl rašėme šį projektą.

            Kaip tik pradėjome statyti  spektaklį šiais metais, paraleliai pamokose atsirado įvairių tearo elementų. Vyko glaudus bendradarbiavimas su mokytojom ir auklėtojom. Intelekto sutrikimą turintiems mokiniams labai yra sunku improvizuoti. Todėl per gimtosios kalbos pamokas buvo mokoma įvairių imitacinių žaidimų, ugdoma kalbinė raiška, dialogų intonacija. Po pamokų mokiniai mokėsi žodžius, šokį, kurį vėliau panaudojome spektaklyje. Per technologijų pamokas gamino skrybėlytes spektaklio veikėjams, per dailės pamokas piešė gėlytes, reiklaminius plakatus ir kt. Beje, dar teko surengti fotosesiją, kurią naudojome lankstuko gamybai.

            Paties spektaklio scenografija ir vaidybos elementai buvo gana paprasti, atitinkantys mokinių pasirengimo lygį ir negalią. Užsiėmimai vyko reguliariai, kiekvieną savaitę, nuolat skatinant vaikus pagrimais, maloniu šiltu bendravimu, saldumynais, svajojant kartu apie pasirodymus scenoje. Visi paskatinimai  buvo labai svarbūs ir pasiteisino.

            Rūbai (kuriuos įsigijome iš projekto lėšų) ir spektakliui parinkta muzika (kurią įrašinėjome patys) – svarbūs šio spektaklio elementai. Kiekvieno spektaklio metu buvo giriami spektaklio kostiumai, rekvizitas. Šios detalės paryškino spektaklį, suteikė spektakliui originalumą.

            Projekto dalyviai bendravo ir bendradarbiavo tarpusavyje, džiaugėsi pasiektais rezultatais, džiugino žiūrovus. Mokiniai tapo laisvesni, kūrybiškesi, ėmė aiškiau reikšti savo mintis, ėmė labiau domėtis teatro menu.

Buvo suvaidinti 6 spektakliai: Moksleivių teatro festivalyje “Žaidžiame teatrą”, Taptautiniame neįgaliųjų festivalyje “Džiaugsmo ašara”, Prienų rajono mokinių konkurse “Aš galiu”, Prienų globos namuose, Lopšelyje /darželyje “Gintarėlis”, “Revuonos” pagrindinėje mokykloje paskutinio skambučio metu. Buvo gražu stebėti mokinių augimą. Prieš pirmą spektaklį dalis aktorių net bijojo eiti į sceną, tuo tarpu paskutinių spektaklių metu – jie pasirodė kaip tikri mažieji aktoriai.

Atgal į puslapio pradžią 

„Ir sienos seka pasakas“
Aurelijos Jakutės ir Eglės Keturakienės projektas

Projekto nauda skirta visai mokyklos bendruomenei, tačiau pagrindiniai tikslai nukreipti į mokinius, į jų asmenybės ugdymą. Vaikams kartais labai sudėtinga išaiškinti kitų įdėto darbo sudėtingumą ir svarbą, norint ko nors išmokyti vaikus būtina praktinė veikla, šio projekto atveju – pasakų eskizų sukūrimas ir perkėlimas ant mokyklos sienų.

Prieš pradedant vykdyti projektą, buvo fotografuojamos erdvės, kurias planavome keisti. Nuotraukos taip pat buvo daromos, kai projektas buvo vykdomas ir įvykdytas. Lyginant  nuotraukas, nesunku įvertinti mokyklos erdvių pasikeitimus.

Šio projekto metu mokiniai dirbo kartu su mokytojais ir norinčiais įsitraukti į šią veiklą tėveliais. Kiekvienai grupei baigus darbą, jo rezultatą fiksavome nuotraukose, tai tapo savotišku vaizdo dienoraščiu, kurį dabar demonstruojame stende, mokyklos internetinėje svetainėje www.vtzg.lt, rajoniniame internetiniame laikraštyje www.prieniškis.lt.

Projekto metu vyko nuolatinis ir betarpiškas bendradarbiavimas su mokiniais, kurio metu buvo nesudėtinga stebėti mokinių požiūrio ir nuomonės pokyčius apie mokykloje ugdomus dalykus, jų galimybę ir norą išreikšti save.

Projektas vyko keliais etapais. Sausio mėnesį buvo pristatytas gimnazijos mokytojams ir mokiniams, ruošiami eskizai, technologijų pamokose drožiami nauji stendai, matematikos pamokose skaičiuojama, kiek dažų reikės dažant sienas. Balandžio mėnesį mokinai ir jų tėveliai paruošė sienas naujam dažymui, mokiniai jas nudažė. Gegužę gimnazistai kartu su dailės mokytoja D. Dragūniene eskizus perkėlė ant sienų. Paveikslai, kuriuose atsispindi pasakų motyvai, buvo tapomi ir pradinių klasių mokinukų, ir gimnazistų, ir mokytojų bei tėvelių. Pastarieji buvo kviečiami į popietę „Seku pasakas“, vaišes tėveliams ruošė 6 klasės mokinės kartu su technologijų mokytoja A. Baranauskiene.

Prašom pasigrožėti darbo eigos pristatymu