Kaziuko mugė Pumpėnuose
Gitos Krušinskienės projektas

Projekto tikslai:

• Ugdyti vaikų verslumą (supažindinti su sąvokomis pasiūla, paklausa, pelnas, reklama).
• Ugdyti vaikų socialinius įgūdžius (bendradarbiavimo, bendruomeniškumo, savarankiškumo).
• Ugdyti vaikų estetinį pojūtį (prekės estetinė išvaizda, patrauklumas).
• Ugdyti vaikų atsakomybės jausmą (tiksli grąža, prekės kokybė).
• Skatinti vaikus domėtis lietuvių liaudies švenčių tradicijomis.

Paskutiniu metu daug kalbama apie verslumo skatinimą kaimo vietovėse. Pasinaudodama APPLE suteiktomis lėšomis, įgyvendinau projektą „Kaziuko mugė Pumpėnuose“. Pumpėnų miestelio centre yra turgelis, kuris niekada nebuvo naudojamas mugėms organizuoti. Įdėją suorganizuoti šią šventę parsivežiau iš 2013 m. vasaros kursų, kurie vyko Prienuose, tema „Įgytų teorinių žinių mokykloje pritaikymas realiame gyvenime“, o konkrečiai praktiniame užsiėmime „Limonado kioskas“. Kaziuko mugėje mokiniai pardavinėjo karštą arbatą, saldumynus, kuriuos jie pagamino kartu su savo mamomis, rankdarbius, pagamintus technologijų pamokų metu. Kitų klasių mokiniai organizavo loteriją, kepė blynus, organizavo žaidimus, būdingus šiai šventei, kūreno laužą ir degino Morę. Savo dainomis visus šventės dalyvius linksmino Pumpėnų kaimo kultūros namų saviveiklininkai. Mano manymu šventė praėjo gražiai. Buvo įgyvendinti projekto tikslai.

         Ačiū Amerikos pedagogams už finansinę pagalbą, kuri padėjo suorganizuoti šį puikų renginį ir suteikė mokiniams praktinių žinių bei įgūdžių, o miestelio gyventojams ir mokytojams daug gerų emocijų.

Atgal

 „Garsai žadinantys tylą“
Daivos Ramanauskienės projektas

Projekto tikslas: 

• Panaudojant muzikinę saviraišką, palaikyti ir gerinti vaikų emocinę savijautą, tobulinti gebėjimą tinkamai bendrauti ir valdyti jausmus.

• Projekto įgyvendinimui buvo panaudotos lėšos:

Įstaigą lanko 46 specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, kuriems PPT (Pedagoginės Psichologinės Tarnybos) nustatyta įvairūs raidos sutrikimai: intelekto, kompleksinės negalios, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos, įvairiapusiai raidos sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai  ir t.t. Visi šie vaikai turi didelį ugdymosi poreikių lygį. Dauguma šių vaikų nekalba arba kalba  tik „savo“ kalba. Šie vaikai nuolat jaučia nerimą ir įtampą, neturi bendravimo gebėjimų, nemoka spręsti konfliktų, kylančių psichologinių problemų. Neturėdami galimybės išsakyti ką galvoja, ko nori, pyksta, kai jų nesupranta, užsisklendžia savyje, vidinis pyktis prasiveržia netinkamu elgesiu ir net agresija. Apibendrinant galima teigti, kad  šie vaikai neturi reikalingų gebėjimų, kurie sudarys prielaidą sėkmingai  vaiko socializacijai ir adaptacijai visuomenėje. Socialiniai gebėjimai siejami su mūsų gyvenimo kokybe ir gerovės būsena, kurią patiriame būdami darnoje su savimi, kitais žmonėmis ir aplinka. Ši darna su sveikata plačiąja prasme, atspindi kompleksinius ryšius tarp protinės, dvasinės ir fizinės sveikatos.

Šio projekto tikslas: panaudojant muzikinę saviraišką, palaikyti ir gerinti vaikų emocinę savijautą,  tobulinti gebėjimą tinkamai bendrauti ir valdyti jausmus.

Vykdant projektinę veiklą vaikai įgijo reikalingų socialinių gebėjimų, kurie sudaro sąlygas sėkmingai  vaiko socializacijai ir adaptacijai visuomenėje. Vaikų muzikinė saviraiška padėjo jiems atgauti emocinę pusiausvyrą, patobulėjo gebėjimas tvardytis, susilaikyti nuo netinkamų būdų išlieti emocijas. Vaikai išmoko atsipalaiduoti, galėjo nevaldomai plėtoti savo kūrybinias galias netradicinėmis „ramiomis“ muzikinėmis priemonėmis.

Grupės atmosfera - emociškai palanki vaikui. Buvo įrengtas  relaksacijos - ramybės kampelis, kuriame galima ne tik atsipalaiduoti, paklausyti ramios, tylios muzikos, bet ir pagroti  muzikiniais instrumentais, kurie ramina ir atpalaiduoja emocijas. Čia vaikai groja   Dainuojančiu  Dubeniu, kitaip vadinamu tibetietišku arba mažuoju gongu – nuostabia garso masažo atmaina. Kalifornijos universitete buvo atliekami tyrimai, kurių metu studijuota Dainuojančių Dubenų įtaka žmogaus smegenų veiklai, o Belgų dubenų masažo pradininkas Gertas Vebkeris patvirtino, kad garso masažas betarpiškai veikia vaiko imuninės sistemos sustiprinimą, atpalaiduoja kūno bei nervų sistemą. Terapiautai teigia, kad šis masažas mažina vaikų hiperaktyvumą (vaikai jį tiesio dievina), padeda sukaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį, gali būti taikomas kartu su psichoterapija. Bet svarbiausias masažo tikslas – organizmo harmonijos sugražinimas, kūno bei nervų sistemos atsipalaidavimas ir įvedimas į relaksacijos būseną. Dainuojančių Dubenų masažas – tai idealus įvairių ugdymo metodų, gydymo terapijų papildymas.  

Turtingas, rezonuojantis garsas sklinda iš dubens dėka lengvo mušimo arba trynimo specialiu mediniu pagaliuku - maletu. Tai visiškai nesudėtingas procesas, kurį gali atlikti net ir 3 metų vaikas. Garsas  pereina per kūną vibruojančiomis  bangomis. Kai masažo metu dubuo pastatomas ant kūno ar šalia, ir pradedama į jį mušti, garso vibracijos ir obertonų gausa pasklinda visu kūnu, kurio 70 proc. sudaro vanduo (šis yra puikus laidinkas), ląstelės pradeda vibruoti. Rezultatas - subtilus vidinis visų kūno ląstelių masažas. Fizioterapijoje toks vidinis masažas sukeliamas ultragarsu. Ląstelės išsivalo ir vėl atsistato teisinga jų konfigūracija, raumenys ir galiausiai visas kūnas pradeda vibruoti, atsiranda harmonija, sinchronizuojasi abiejų smegenų pusrutulių veikla. Žmogus atsipalaiduoja, išsivaduoja nuo streso, gerėja emocinė savijauta, atstato kūrybines jėgas patirti gyvenimo džiaugsmą.

Panašų poveikį turi ir grojimas kitais muzikiniais instrumentais: lietaus lazda, vandens garsų būgnu, varpeliais ir panašiai. Vaikai klausosi relaksinės ir klasikinės muzikos.

Atgal

„Žingsnis po žingsnio“

Liubos Vaigauskienės projektas

Projekto tikslas: 
Įkurti ,,Žingsnio” mokyklėlę, propaguojant sveiką gyvenimo būdą – judėjimą pėsčiomis.

Net 50% pirmokų turi įvairių sveikatos problemų. Jiems diagnozuoti kraujotakos, regos, kvėpavimo, skeleto-raumenų sistemos sutrikimai, viršsvoris. Kas vyksta? Galime kaltinti klimato kaitą, netinkamus maisto produktus, užterštumą ir t.t. O iš tikrųjų... Atidžiau apsižvalgius matome, jog beveik visus vaikučius tėveliai atveža ir parveža, veža į būrelius... Nors paėjėti reikėtų visai nedaug! Skubame? Saugome vaikus? Tuo pačiu – teršiame orą, kenkiame vaikų sveikatai, nes apribojame judėjimo poreikį. Namuose pirmenybė teikiama kompiuteriui, televizoriui, bet ne aktyviam poilsiui. Judėjimo aktyvumo ir jo įtakos fizinei būklei masiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3 – 4 valandos. Šios normos laikosi tik 9 – 16 procentų vaikų. Taigi, statistiką žinome. Belieka įsisavinti teorines žinias ir jas kuo aktyviau pritaikyti praktikoje. Kaip sudominti vaikus ir projektą padaryti žaismingą, veiklų? Ogi, įsigijome žingsniamačius! Išsiaiškinome dienos žingsnių normą ir, žingsnis po žingsnio, stebėdami ir fiksuodami  nueitą kelią, stiprinome savo sveikatą. Į aktyvią veiklą įtraukėme klasės tėvelius bei kitų klasių mokinius.

Kad keliauti būtų įdomiau, įkūrėme „Žingsnio“ mokyklėlę. Kiekviena mokykla moko. „Žingsnio“ mokyklėlė aiškino vaikams apie judėjimo svarbą. Vaikai susitiko su šiaurietiško vaikščiojimo instruktore, lengvosios atletikos treneriu. Įgiję teorinių žinių, ėmėmės praktinių veiksmų. Išmatavome, jog pirmoko 2 žingsniai atitinka 1 metrą. Dienos norma – 8000 žingsnių. Nueitus žingsnius vertėme į metrus, metrus – į kilometrus, pildėme lentelę. Lentelėje žymėjome savaitės duomenis. Vaikai tarpusavyje lenktyniavo, siekė kuo daugiau nueiti pėsčiomis. Rekordas – 57 kilometrai per savaitę! Grupėje mokiniai sudarė diagramas, palygino rezultatus, suskaičiavo grupės kilometražą. Sužinojome, jog klasės mokiniai iš viso per savaitę nužingsniavo 831 kilometrą. Žemėlapyje ieškojome, kiek toli per Lietuvą nukeliavome pėsčiomis.

Realiame gyvenime pasitenkinome trumpesne kelione: ėjome į Raseinių PGT, Krašto istorijos muziejų, o tėveliai už aktyvų gyvenimo būdą mokiniams padovanojo kelionę į Šiaulių AJ Šokoladinę – tapome šokolado gamybos meistrais.

Žingsniamačiai aktyviai dirbo visą pusmetį – mes juos perdavėme kitų klasių mokiniams. Taigi, judėjimu pėsčiomis „užsikrėtė“ visi pradinukai. Mokslo metus 1-4 klasių mokiniai užbaigė žaisdami futboliuką, kvadratą, linksmąsias estafetes, išbandydami parašiuto pramogas. Manome, jog tą dieną tikrai viršijome dienos žingsnių normą. Mokiniai suvokia, jog judėdami jie saugo ne tik savo sveikatą – taip saugo Žemę, mažina klimato kaitą. Džiugu, jog mokiniai auga atsakingais piliečiais, globalinę atsakomybę skiepydami savo artimiesiems.