Molinukų istorijos
Ritos Rimiškienės projektas
 

Projektas „Molinukų istorijos“  įtraukė mokinius, tėvelius  ir mokytojus į  įdomią, atsakingą, mokomąją pažintinę kūrybinę  veiklą. 

         Gyvename labai gražiame, apsuptame ežerų ir kalvų, Lietuvos kampelyje, Rokiškio rajone, Jūžintuose. Galime didžiuotis kraštovaizdžiu.  Aplink stūkso žemės klodai: smėlio ir žvyro karjerai, moliaduobės, dirbama ūkio poreikiams žemė. Labai svarbu dar pradinėse klasėse vaikus  supažindinti  su mus supančia gamta, vietove, istorija, amatais dabar ir seniau, tradicijomis ir papročiais, sužadinti norą domėtis  ir tyrinėti. Visus  dalykus suprantamai ir vaizdžiai stengiamės integruoti į realaus  pažinimo pamokas ir praktinius užsiėmimus. 

        Molis yra vienas iš seniausių ir dabar sėkmingai naudojamų žemės išteklių. Tai - puiki mokymo ir mokymosi priemonė, žinių lobynas. Susipažinę su molio iškasena, parsinešę iš moliaduobės molio, mokiniai  molį svėrė, lygino atsineštą kiekį, atliko matematinius skaičiavimus, susipažino  su molio savybėmis, lipdė įvairius lipdinius, piešė moliu,  stebėjo molio pokyčius, atliko kūrybines rašymo užduotis (su draugu kūrė dviejų Molinukų dialogą, rašė rašinį „Ką Molinukas pamatys mano namuose“), lankėsi keramiko Igorio Kovalevskio dirbtuvėje,  dalyvavo edukacinėje dailininko ir keramiko Arūno Augučio pamokoje, lipdė molio ąsotėlius, dalyvavo rajoninėje molio dirbinių parodoje, tapo Kaziuko mugės dalyviais, sužinojo apie švenčių tradicijas ir papročius, rinko tautosaką apie molį, aplankė vieną iš gražiausių Lietuvoje Juozo Latvėno sodybą, kur puikuojasi prižiūrimas molinis ūkinis pastatas, lipdė molinius medalius apdovanojimui už puikius mokslo, sporto ar kitus  pasiekimus, kūrė darbų pristatymus panaudodami kompiuterines programas  „Prezi“ ir „Sony Vegas“ ir pristatė savo darbus rajoninėje pradinių klasių mokinių konferencijoje „Sėkmės istorijos“, kur dalyvavo ir Zarasų rajono pradinių klasių mokiniai ir mokytojos. Sukūrė knygelę „Molinukų istorijos“.

Kokia buvo nauda?

     Mokiniai, patyrė kūrybos džiaugsmą, integruotos praktinės veiklos naudą, išmoko vertinti ir įsivertinti darbus, dalinosi gerąja patirtimi su kitais.

     Projektas “Molinukų istorijos” įgavo išliekamąją vertę, kaskart įtraukiant naujų kūrybinių idėjų ir naujų dalyvių, organizuojant įvairias “Molinukų šventes”, puoselėjant bendruomeniškumo jausmą.

     Mokyklos bendruomenė įsigijo labai reikalingą mokymui ir mokymuisi, geros patirties sklaidai skirtą priemonę vaizdo projektorių. Veiklas pristatant vaizdo projektoriaus pagalba, projektas gavo sėkmingo projekto vardą.

Kaip įvertinome pasikeitimus?

            Sėkmingai atlikta veikla, laimėto projekto dovana vaizdo projektorius ir jos parankus naudojimas skatino ir toliau skatins mokinių motyvaciją mokytis, tyrinėti ir žinoti, tinkamai  užbaigti darbus, sisteminti žinias, vertinti ir dalintis  patirtimi, gebėjimus patiems organizuoti veiklas, ugdytis bendruomeniškumo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Mokiniai išmoko ir mokysis rūpintis savo aplinka, ją puoselėti ir tikslingai panaudoti, pritaikyti žinojimus praktiškai.

Atgal

Su vandens lašeliu pažinimo takeliu
Daivos Usonienės projektas

    Mūsų projektas yra aplinkosaugos projektas, skirtas pradinių klasių mokinius supančios aplinkos stebėsenai, supažindinti su vandens savybėmis, vandens išteklių panaudojimu žmogaus gyvenime ir gamtoje, vandens taršos prevencija, bei suprasti savo, kaip vartotojo vaidmenį.

Eksperimentuodami, tyrinėdami vaikai patyrė pažinimo ir atradimo džiaugsmą, mokėsi naudotis informacinėmis technologijomis bei lavino komunikacinius ir meninius gebėjimus. Mokytojos paruošė metodinę medžiagą apie vandenį.

 Projektas vyko kovo – gegužės mėnesiais. Kiekvienas mėnuo turėjo savo pavadinimą apibūdinantį to laikotarpio veiklas:

1. Kovo mėnuo – Vandens lašelis Žinių karalystėje (Pamoka „Prie arbatos“, knygų paroda „Stebuklinga vandens karalystė“, knygos „Vandens lašelio kelionė“ skaitymas, vaikų konferencija „Pažinkime vandenį“).
2. Balandžio mėnuo – Vandens lašelis mokslinėje laboratorijoje (Edukacinės programos: “Gamtos reiškiniai” (Lietus, sniegas. Koks metų laikas po mūsų kojomis? Ledas netirpstantis verdančiame vandenyje. Kodėl ledas slidus? ), “Vandens tamprumas. Eksperimentavimas. Vandens čiuožikas”, “Vandens lašo gyventojai”. Išvykos „Pažinkime vandenį“. Eksperimentai,  bandymai: „Povandeninės vynuogės“, „Monetos vandenyje“, „Keliautojų paslaptys“ ir kt. Judrieji žaidimai, estafetės su vandeniu: ,,Vandens bombų varžybos“, ,,Vandens transportavimo varžybos“, ,,Skęsta, neskęsta“. Tyrimas “Kiek kainuoja vanduo?”  Iškyla - žygis Nemuno pakrante ,,Upių tėvas“.
3. Gegužės  mėnuo –Vandens lašelis kūrybinėje dirbtuvėlėje (Kolektyvinis darbas „Akvariumas su žuvytėmis“, kūrybinių darbų konkursas „Lietuva – upių ir ežerų kraštas“, rašinėlis „Ką pasakė vandens lašelis?“, kūrybinis darbas „Mano Vandens lašelis“, kišeninio kalendoriuko konkursas „Saugokime vandenį!“, viktorina „Su Vandens lašeliu pažinimo takeliu“).

       Už projektui skirtas lėšas galėjome įsigyti pažintinės literatūros, priemonių. Tai padėjo veiklas padaryti turinigesnes, patrauklesnes.

     Vykdant projektą visa bendruomenė patyrė naudą: buvo skatintas tėvų bendradarbiavimas, netradicinės veiklos sudarė sąlygas mokinių ir mokytojų šiltam bendradarbiavimui.

Vis tik didžiausią naudą pajuto mokiniai. Remdamiesi įgytomis žiniomis bei bandymų ar stebėjimų rezultatais, klausė ir ieškojo atsakymų į savo ir kitų iškeltus klausimus, įgijo naujų žinių, praktiškai pritaikė jau turimas, gebėjo išsakyti savo idėjas, rasti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrinti, kaupti ir perteikti kitiems.

       

Atgal

Botaninis takas
Eugenijos Bieliauskaitės projektas

Laimėjus Amerikos pedagogų pagalba Lietuvos mokyklai – A.P.P.L.E.
Lietuvos mokytojų fondo konkursą, Vilniaus Gabijos gimnazijos bendruomenė buvo apie tai informuota. Visi entuziastingai prisidėjo prie projekto įgyvendinimo, todėl projekto įgyvendinimas artėja į pabaigą.  

Džiaugiamės, kad projekte numatytas bendradarbiavimas tarp Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto įgyvendintas. Pasirašytos tarp gimnazijos ir universitetų bendradarbiavimo sutartys. Vilniaus universitetas taip pat maloniai sutiko bendradarbiauti su gimnazija. Džiaugiamės, jog vykdant projektą atsirado daug savanorių, prie projekto prisijungė gimnazijos administracija, mokiniai, mokytojai, ūkio darbuotojai bei Pašilaičių rajono gyventojai. Ypač aktyviai prisidėjo prie projekto konsultuodama, kokius augalus ir kaip reikia juos pasodinti ponia Jolanta Balkevičienė – landšafto specialistė. Projekto vykdymo eigoje, ji pasiūlė įsigyti lauko vazonus, kurie galėtų būti mokyklos vidiniame kieme. Gimnazija rado galimybių finansiškai prisidėti prie lauko vazonų įsigyjimo.

Mokiniai surinko informaciją apie esamus gimnazijos teritorijoje augalus bei naujai sodinamus augalus, padarė žemėlapius. Aktyviausi savanoriai su projekto koordinatore vyko į Lietuvos edukologijos universiteto oranžeriją, kur Teresė Jokšienė vyresnioji botanikė įdomiai supažindino su augalais bei augalų žymėjimu. Įsigytos reikiamos priemonės, augalai, pagamintos etiketės.

Teliko viską nufotografuoti ir pagaminti nuotraukas, kuriose atsispindėtų projekto vykdymo eiga. Visus darbus planuojame atlikti laiku, kaip numatyta projekte.

Aktyviausiai praktinę pagalbą vykdant projektą suteikė Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė, direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Jolita Rainienė, technologijų vyresnysis mokytojas Romas Vitkus, gimnazijos darbuotoja atsakinga už gimnazijos aplinką ponia Irena, Pašilaičių mikrorajono gyventoja Jolanta Balkevičienė ir aktyviausi 7 b ir 7 c klasių mokiniai.

Ačiū visiems prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo, jo finansavimo.