Miško pasaka
Laimos Kuncevičienės projektas

Labai apsidžiaugėme, kai sužinojome, kad mūsų  projektas laimėjo amerikiečių įsteigto Lietuvos Mokytojų fondo finansavimą. Skubėjome pradėti projektinę veiklą.

Mūsų mieste ilgą laiką gyveno ir kūrė apie gamtą vaikų poetas Anzelmas Matutis, todėl mes savo projektinę veiklą pradėjome jo eilėraščių raiškiojo skaitymo konkursu. Visi mokiniai pasirinko jiems labiausiai patinkantį eilėraštį, išmoko atmintinai ir stengėsi kuo raiškiau padeklamuoti. Aptarėme, apie ką rašė poetas, jo kūrinėlių ištraukas pasirinkome savo veiklos šūkiais. Vykdydami projektinę veiklą, atlikome daug kūrybinių užduočių: aprašėme labiausiai patinkantį medį, rašėme rašinėlius apie mišką, šermukšnį, kūrėme ketureilius, piešėme įvairius medžius, paruošėme matematines užduotis, skaitėme daug grožinių kūrinėlių apie medžio ir žmogaus draugystę.

Dažnai išeidavome į mišką, parką ir stebėdavome medžius, augalus, gyvūnus. Daug mokinių pirmą kartą pamatė lazdyno žiedus, atkreipė dėmesį į samanotus medžių kamienus, kerpes, augalus. Vos tik susiruošdavome į gamtą, mokiniai visada pasiimdavo pirštines, krepšius ir niekieno neraginami rinko šiukšles. Smagu buvo visiems kartu gerti žolelių arbatas, ragauti miško uogų uogienes, gliaudyti lazdyno riešutus. Pavasarį stebėjome, kaip leidžiama beržų sula. Gėrėme sulą, nors ji ne visiems patiko, bet visi suprato, kad ją gerti sveika.

Sužinojome, kad vyksta respublikinės gamtamokslinės pradinių klasių mokinių konferencijos, panorome ir mes patyrinėti ir sudalyvauti. Ilgai sukome galvas, kokį tyrimą atlikti, kol prisiminiau, kad APPLE seminaro metu darėme terariumą. Pasidarėme terariumus, į įvairias dirvas pasėjome sėklas, stebėjome dygimą. Kai pasisekė vienas tyrimas, tada pamatėme, kad tereikia gerai apsidairyti ir atrasi, ką galima tirti, stebėti. Gegužės 7 dieną du mokiniai skaitė pranešimus konferencijoje „Vandens lašas Žemės delne“, kuri vyko Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje.

Daug malonių įspūdžių paliko ekskursija į Anykščius, kur aplankėme A. Baranausko klėtelę, skaitėme jo poemos ištraukas, grožėjomės gamta, stebėjomės Puntuko akmens dydžiu, atidžiai klausėmės aukštaičių tarmės. Įsiminė išvyka į Radžiūnus pas medžio drožėja Artūrą Zienką. Pamatėme jo dirbtuvę, įrankius, atliekamus darbus. Mokiniams labai patiko išdrožta Užgavėnių kaukė, medinis judantis žaisliukas, drožiamas didžiulis kryžius. Jie pabandė drožėjo įrankiais skobti medį, sužinojo, kokių medžių medieną naudoja drožėjai. Supratome, kad ir išverstas ar sergantis medis gali būti panaudotas ne tik kurui ar statybose, bet ir įvairių dirbinių gaminimui.

Pažinti medžius ir augalus, suprasti miškų reikšmę žmogui pasikvietėmė Varėnos pradinės mokyklos ir  Šalčininkų gimnazijos ketvirtokų mokytojas ir mokinius. Aktyvūs buvo Varėnos mokiniai, jie taip pat mokėsi poeto A. Matučio eilėraščius, stebėjo medžius, rinko apie juos medžiagą. Šį pavasarį jie apsilankė Marcinkonių regioniniane parke, mes Punios šile. Nepaprastai gražus senasis Punios šilas, smagu vaikščioti Pasakų taku ir pamatyti skaitytų pasakų veikėjų medžio skulptūras, aplankyti partizanų žemines, pasigrožėti senais galingais ąžuolais, kurie pasodinti garsių Lietuvos kunigaikščių atminimui. Rudenį mes keliausime į Marcinkonis, jie aplankys Punią.

Mokiniai noriai rinko medžiagą apie medžius, mokyklos ir miesto bibliotekose keitėsi grožines ir ir dalykines knygeles. Rinkome informaciją apie 13 miško medžių  ir svarbesnius augalus. Vieni mokiniai surinko 2-3 lapus, kiti storesnius aplankus, treti  paruošė plakatus. Surinktą medžiagą mokiniai pristatė klasės draugams. Mokiniams patiko bendradarbiauti grupelėse ir kurti laikraščius.

Projektinę veiklą užbaigėme švente, kurios metu dainavome liaudies daimas apie mišką, medžius, sekėme pasakas, atlikome užduotis, aptarėme savo veiklą. Gegužės 31 dieną, pasibaigus mokslo metams, 17 mokinių su tėveliais, sesutėmis ar broliukais vyko į klasės draugės tėvelių sodybą, kuri yra Dzūkijos regioniniame parke (prie Veisiejų). Pušynų apsuptoje ir prie senų liepų besiglaudžiančioje sodyboje visiems buvo gera kvėpuoti švariu oru, pabūti toliau nuo miesto triukšmo, pabendrauti, pažaisti ir pasimokyti rištinės batikos darbų.

Baigėsi mokslo metai, o kartu ir projekto vykdymo laikas, bet mes nusprendėme, kad tai buvo tik pradžia. Supratome, kad kitais mokslo metais tęsime šią veiklą, daugiau dėmesio skirsime stebėjimams ir tyrimams. Džiaugiamės, kad mūsų mokykla glaudžiasi prie senojo miesto parko, kad prie jos pasodintas ąžuoliukas Baltijos kelio 20-mečiui paminėti.

Dėkojame amerikiečiams už finansinę paramą ir suteiktą galimybę daugiau pamatyti, sveikiau gyventi, geriau pažinti aplinką ir numatyti tolimesnę veiklą.

Atgal į puslapio pradžią 

Kuriame angliškai

Ramunės Vosylienės ir Irenos Miškinienės projektas

Projektas mokykloje buvo vykdomas pagal neformaliojo ugdymo programą „Kuriame angliškai“ (Creative writing), tačiau anglų kalbos mokytojai projekte numatytus tikslus ir uždavinius įgyvendino ir kasdieninėje pamokinėje veikloje. Todėl, gegužės mėnesį, skaitydamos ir analizuodamos mokinių kūrybinis darbus: rašinius, miniatiūras, eilėraščius, asmeninio pobūdžio istorijas, tikrai ilgokai diskutavome ir analizavome, kuriuos mokinių darbus atrinkti publikavinui.

Pabandyti ką nors parašyti kūrybiškai pabandė tikrai labai daug mokinių. Stengiamės savo mokinius vertinti tik teigiamai, sukuriant žaidybines situacijas, bet neįspraudžiant į rėmus, taisykles bei vertinimo kriterijus. Skatinome juos rizikuoti, po nenusisekusio bandymo pradėti viską iš naujo. Daugelis mokinių savo rašinius, istorijas tobulindavo po keletą savaičių, kol būdavo patenkinti savo rezultatu. Kūrybiškumą skatino ir reikalavimas, kad kiekvienas mokinio darbelis: miniatiūra ar eilėarštis būtų jų pačių ar draugų pagalba iliustruoti, naudojant jiems patinkančią techniką: akvarelę, pieštuką, tekstilę ir pan. Kartais rašto darbo iliustravimas užtrukdavo daug ilgiau negu pačio rašto darbo sukūrimas.

Užsiėmimų metu su mokiniais diskutavome, kas yra kūrybiškumas, ar tai įgimta savybė, ar žmonės gali būti skirstomi į kūrybiškus ir nekūrybiškus ir kur glūdi kūrybiškumo esmė.  II – ų klasių mokiniams didelį įspūdį paliko susitikimas su LR Seimo nare, poete bei žurnaliste Dalia Teišerskyte. Viešnia papasakojo, kaip suderinti darbą Seime su visiškai skirtinga veikla – kūryba, skatino domėtis kultūra ir tuo pačiu stengtis prie jos prisidėti, negailėjo patarimų mokiniams, norintiems tapti žurnalistais. Mokiniams įstrigo viešnios pasakyti žodžiai apie kūrybiškumą, kad kol vaikai maži, jie turi daug idėjų, tačiau nežino, kaip jas įgyvendinti. Tuo tarpu suaugę turi galimybių idėjas įgyvendinti, tačiau neturi idėjų.  

Taip pat mokykloje svečiavosi poetas Antanas Šimkus, knygų iliustratorė ir dailininkė Ieva Babilaitė, taip pat susitikime dalyvavo M.Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro darbuotojai. Renginio metu buvo pristatyta A.Šimkaus knyga „Vaizdai iš bobulytės gyvenimo“, kurią iliustravo I. Babilaitė. Ypač mokinių susidomėjimo sulaukė diskusija su poetu A.Šimkumi apie tai, kas yra tikroji kūryba, kokios būtinos sąlygos kurti, kas yra poeto pašaukimas, kokie tikrieji gero kūrinio požymiai, koks yra poezijos vertinimo kriterijų patikimumas. Dailininkė I. Babilaitė papasakojo apie kūrybos technikos, piešinio atsiradimo procesą. Susitikimu liko patenkinti ir svečiai, ir mokiniai.

 Ne tik mes, projekto iniciatorės, bet ir visos gimnazijos anglų kalbos mokytojos džiaugiamės šio projekto rezultatais ir ketiname jį tęsti sekančiais mokslo metais. Svarbiausia, kad mokiniai išbandė kitą, alternatyvią rašymo formą, kuri leido atsiriboti nuo griežtų vertinimo kriterijų, standartizuotų frazių ir išsireiškimų, būdingų akademiniam rašymo stiliui. Esame dėkingos A.P.P.L.E. bendrijai už galimybę įgyvendinti projektą. Puikiai suprasdamos, kad kūrybiškumas - ne vien menininkų rūpestis, kad jo reikia kiekvieną dieną organizuojant laisvalaikį, bendraujant su draugais, puošiant namus,  padėjome mokiniams suprasti, kad kūrybiški gali būti visi. Svarbu nebijoti „išeiti iš rėmų“, nebijoti į tą patį dalyką pažvelgti kitomis akimis ir būti savimi.

Kaip ir planavome, atrinkome visus kūrybiškiausius, geriausius, įsimintiniausius ir nuoširdžiausius mokinių rašto darbus bei iliustracijas ir parengėme publikavimui. Tačiau šį darbą baigėme tik birželio viduryje, todėl spaustuvė (ieškojome galimybių knygelę išleisti kuo pigiau) galutinę knygelės variantą pateiks liepos pabaigoje.

,,Aš ir Donelaitis‘‘

Aušros Pauzienės ir Laimutės Kurantavičienės projektas

Kauno r. Ežerėlio vidurinė mokykla yra nedidelė pakraščio mokykla. Mokyklą supa vaizdinga gamta: miškai, pelkės, netoliese teka Nemunas. Todėl mokinių ir visų čia gyvenančių žmonių ryšys su gamta labai glaudus. Pasirinkta projekto tema ,,Aš ir Donelaitis‘‘ mokiniams suprantama, aktuali ir prasminga. Projektas buvo vykdomas pagal numatytą eigą. Mokyklos bibliotekoje parengta įsigytų spaudinių paroda, Lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poemos ,,Metai‘‘ autoriui Kristijonui Donelaičiui 300‘‘ vyks visus metus. Organizuota pažintinė išvyka į Kauno apskrities viešąją biblioteką, dalyvavimas edukacinėje veikloje skirtoje K.Donelaičiui Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Mokykloje organizuotas raiškiojo skaitymo konkursas ,,Skaitau Donelaitį‘‘. 5-10 klasių mokiniai iliustravo Donelaičio ,,Metus‘‘ grafikos technika. Šalia mokyklos yra Ežerėlio slaugos namai, kuriuose šiuo metu gyvena 42 seneliai, dauguma apleistų ir vienišų. Mokinių sukurti grafikos darbai, K.Donelaičio skaitymas suteikė pozityvių emocijų slaugos namų bendruomenei. Išvyka ir susitikimas su poetu Gintautu Dabrišiumi  jo gimtinėje suteikė visiems prasmingų akimirkų. Pokalbį tema ,,Aš būras iš Sarginės kaimo‘‘ moderavo žurnalistė, visuomenės veikėja Danutė Junevičienė.

Projekto vykdymas buvo naudingas Ežerėlio mokyklos mokiniams ir mokyklos bendruomenei, slaugos namų bendruomenei. Mokiniai įgijo daugiau žinių apie Kristijoną Donelaitį, kūrybiškai perteikė savo mintis ir požiūrį į poeto kūrybą. K.Donelaičio kūrybai būdingas krikščioniškas požiūris, doro darbo, tautinės savimonės išaukštinimas turės įtakos mokinių pasaulėjautai, dorovinei brandai. Poetui būdinga sodri, žodinga kalba lavino mokinių kalbinius gebėjimus. Mokiniai bendraudami ir pristatydami savo kūrybines veiklas Ežerėlio slaugos namuose, ugdė atjautos, empatijos bei bendruomeniškumo jausmus.