„Žingsnis į antrąjį tūkstantmetį“
Aurelijos Dirginčienės projektas

Šiaulių „Juventos“ pagrindinė mokykla gyvuoja  ketvirtą dešimtmetį. Nuo mokyklos  įkūrimo pradžios „Juventa“ garsėja muzikinio ugdymo tradicijomis. Projektas „Žingsnis į antrąjį tūkstantmetį“ skiriamas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti, tautinės ir pilietinės savimonės, kraštotyros ir etninio paveldo puoselėjimui. Mokyklose švenčiant etnokultūrines šventes dažnai užmirštama jų esmė. Išlikęs tik išorinis  tradicinės šventės lygmuo - žaidimai, pasilinksminimai,  diskotekos, dovanos, vaišės.  Šventės turėtų priminti skirtingų laikmečių ryšį - reikšmingą tradicijų atsikartojimą. Vykdant projektą, įvairių renginių metu (švenčių, koncertų, išvykų, popiečių, vakaronių, susitikimų, edukacinių užsiėmimų, konferencijų, parodų, žaidimų, integruotų pamokų) mokiniams bus kryptingai sudaromos sąlygos etninės kultūros paveldo pažinimui ir tradicijų išsaugojimui, lietuviškos savasties puoselėjimui. Mes keliame uždavinį - susigrąžinti giluminį šventės lygmenį, paremtą esminiais žmogaus išgyvenimais, sąlyčiu su šventumu - ritualais, apeigomis, papročiais ir tradicijomis.

Vykstant globalizacijos procesams vis sunkiau išlaikyti savo tautiškumą ir išskirtinumą, išsaugoti liaudies tradicijas. Svarbu ugdyti poreikį minėti ir mokyti švęsti valstybines šventes. Tai tauru ir amžina.

Pagrindinis projekto tikslas – puoselėti lietuvių tautos kultūros paveldą, remiantis savo krašto senosiomis tradicijomis, papročiais, ugdyti mokinius, kuriant senųjų lietuviškų švenčių organizavimo mokykloje sistemą. Etninės kultūros pagalba bus sprendžiama viena iš svarbiausių šiandienos problemų - vertybinių nuostatų praradimo, susvetimėjimo, globalizacijos, jaunimo užimtumo problema, bus ugdomas tautinis tapatumas bei valstybinė ir tautinė savimonė, harmoningai deranti su atsakingų Europos ir pasaulio bendruomenių narių savimone.

1. Popietė „Jau saulelė vakarop“ – tai maža dalelė pilietiškumo projekto „Jau saulelė vakarop“, kurį vykdo Šiaulių „Juventos“ pagrindinė mokykla. Popietėje dalyvavo ne tik „Juventos“ mokyklos 95 trečiokai, bet ir trečiokai bei jų mokytojai iš miesto mokyklų. Popietės metu mokiniai susipažino su rudens darbais, bet ir rudens turtais: derliumi daržuose, soduose, laukuose. Kad nepražūtų rudens turtai žmogui tenka daug dirbti. Reikia kasti bulves, rauti daržoves, grybauti, kulti javus, skinti obuolius, ruošti juos žiemai, sėti javus arti laukus. Grėbstyti nukritusius lapus rinkti sėklas, jas rūšiuoti. Vaikai gamino sėkloms maišelius, į kuriuos jas ir sudėjo. Jaunieji ūkininkai ir iš miško atklydęs Pilkas Vilkas aiškinosi, kaip atsiranda duona, mokėsi atskirti javus, vaišinosi ir vaišino duonos gaminiais.

2. 2010-03-10 mokyklos aktų salėn rinkosi 3a,c klasių mokinių tėveliai ir patys trečiokai. Projekto „Žingsnis į antrą tūkstantmetį“ dalyviai atėjo paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Šventės pradžioje skambėjo lietuvių liaudies daina „Lietuvos šalelėj“.

3c klasės mokinės Ugnės Mitigailaitės senelis į šventę atvyko net iš Panevėžio. Garbingo amžiaus sulaukęs ponas Anicetas Kutrevičius visą savo laisvalaikį skiria kūrybai – iš medžio drožia angelus bei rašo eiles. Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo garbei Ugnės senelis išleido poezijos knygelę, kurią mūsų šventės metu pristatė. Svečias skaitė savo eilėraščius, kuriuos dovanojo visiems šventės dalyviams. Nuo šiandien dar vienas Ugnės senelio angelas papuoš mūsų mokyklą.

Vakaronės metu skambėjo liaudies dainos, trečiokai ne šoko lietuvių liaudies šokius, šokino tėvelius, bet ir grojo fleitutėmis. Skambėjo ir fortepijono, akordeono garsai, virkavo smuikas. Laikas neprailgo, o pabuvimas kartu suartino tėvus, mokytojus ir mokinius. Buvo tikra šventė.

3. 3c klasės mokiniai dalyvauja A.P.P.L.E remiamame projekte „Žingsnis į antrąjį tūkstantmetį“. Pagal projekto programą mokiniai kartu jaunesniaisiais draugais atšventė Vasario 16 šventę. Kovo 10 dienos vakare kartu su 3a klasės mokiniais ir abiejų klasių tėveliais vaikai rinksis į nuotaikingą vakaronę – koncertą, skirtą Kovo 11-osios šventei.

O štai prieš keletą dienų trečiokai dalyvavo „Aušros alėjos“ muziejaus edukacijoje „Senoji lietuviška mokykla“. Grįžę vaikai parašė atsiliepimus:

„Aušros muziejuje...“

Aš su draugais vasario 25 dieną ėjau į „Aušros muziejų“. Ten piešėme, rašėme ant medinių lentelių, grafito bei vaško. Sužinojome, kad caro laikais buvo draudžiama mokyti lietuvių kalbos, todėl buvo įsikūrusios slaptos mokyklėlės. Jeigu šias mokyklėles surasdavo caro žmonės, būdavo skiriama piniginė bauda arba turėdavo atlikti bausmę kalėjime. Tuo metu caro mokyklose buvo draudžiama kalbėti lietuviškai. Jeigu mokinys prabildavo lietuviškai jam uždėdavo tais laikais vadinamą „gėdos lentelę“. Taigi muziejuje aš sužinojau daug naujų ir įdomių dalykų, kurie man labai patiko.                       Raminta Kupčinskaitė

Su klase aplankėme „Aušros“ muziejų. Ten rašėme. Rašėme ne su flomasteriais, ne su pieštukais, o su kalkėmis. Oho! Seniau Lietuvoje taip rašydavo visi vaikai! Dar man patiko rašyti ant vašku padengtos lentelės. Kai rašėme ant jos, tai raižėme su mediniu pagaliuku. Muziejaus darbuotoja mums dar parodė senovines kuprines, kurios buvo padarytos iš medžio. Ji mums leido paklūpėti ant žirnių. Tokia bausmė būdavo anksčiau Lietuvos mokyklose, bet man neskaudėjo. Ši ekskursija man labai patiko.        Gabija Mikutytė 3c

Mes su klase ėjome į muziejų. Pakeliui aš parvirtau, nes buvo labai slidu ir aš pataikiau ant ledo. Kai nuėjome į muziejų, mus atvedė į vieną iš salių. Mes kalbėjomės apie daraktorines mokyklas. Mums parodė, kaip senovėje rašydavo vaikai. O rašydavo jie ant vaško su metaliniais krapštukais arba ant granito lentelių. Mums buvo labai įdomu. Po to leido apžiurėti standą, kur po stiklu buvo pažymėtos vietos, kur įsikūrusios daraktorinės mokyklos. O jos būdavo kaimeliuose, toli nuo rusų caraičio dvaro. Nes rusų caras pamatė, kad lietuviai nori išsilaisvinti ir jiems uždraudė rašyti ir kalbėti lietuviškai.                               Ugnius Trakšelis

Mes buvome muziejuje. Ten vyko rašymai ant lentelių. Rašėme su įvairiaspalvėmis žąsies plunksnomis. Buvo labai sunku, tačiau kartu ir įdomu. Rašėme laiškus mamai, tėčiui, draugams ir t.t. Aš rašiau draugėms Ugnei ir Jomantei. Na o jos rašė-man! Buvo smagu! Dar bandėme rašyti ant vaško. Matėme kokius vaikai senovėje turėjo lagaminus. Kitaip sakant kuprines. Praitais metais taip pat ėjome į šį muziejų. Rašėme su plunksnomis, bet su rašalu. Tikiuosi dar daug kartų ten eisim!                                                                                         Vakarė Baltutytė

Visai nesenai mes su klase buvome „Aušros“ muziejuje. Kai ėjome, buvo labai slidu, daug vaikų slydinėjo, vos nepargriuvo. Atėjusius į muziejų mus pasitiko darbuotoja, kuri įvedė į patalpą ir pasodino. Pradėjo pasakoti, kad senovėje buvo draudžiama lietuvių kalba, neleisdavo mokinti vaikų kalbėti, rašyti ir skaityti lietuviškai. Bet žmonės pasistatydavo mažą namelį arba susirinkdavo pas ką nors namuose ir slaptai mokindavo vaikus lietuvių kalbos. Visada buvo stebima ar niekas neateina, nes būtų tekę bėgti, kad nesuimtų.

Kai baigė pasakoti, tada mums leido pabandyti rašyti ant tokių specialių lentučių po vieną raidę, o ant kitokių lentų rašėme laiškus. Vėliau leido pažiūrėti, kokios būdavo bausmės vaikams, jei jie nusikalsdavo. Mums net leido ant žirnių atsiklaupti! Taip pat apžiūrėjome, kokius batus avėdavo senovėje. Ši išvyka man labai patiko.                                                                    Gustė Norvaišaitė

4. Visų gražiausias žiedas - Lietuva

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlis“ filiale (Trakų g. 20a) 2010 vasario 12 d. vyko projekto „Žingsnis į antrąjį tūkstantmetį“ šventinis renginys „Visų gražiausias žiedas - gimtinė Lietuva". Renginyje dalyvavo ir „Ąžuoliuko“ darželio ugdytiniai.

Atgal į puslapio viršų.

„KAD VIŠTYTEI IR GAIDELIUI LINKSMA BŪTŲ“
Virginijos Sinkevičienės projektas

Linkėjimai iš Kupiškio lopšelio-darželio "Saulutė".
Kovo pradžioje pradėjome vykdyti projektą,  pagal lietuvių liaudies pasaką "Vištytė ir gaidelis". Pirmąją savaitę prisiminėme  pasaką, vartėme knygelę, bandėme sudėlioti iš raidžių pavadinimą, grupę pasipuošėme plakatu su pagrindiniais pasakos personažais. Stengėmės suvokti, kad visi esame panašūs ir tuo pačiu skirtingi. Skiriasi mūsų išvaizda, pomėgiai ir t.t. Aptarėme berniukų ir mergaičių išvaizdą. Svarstėme kokius žaidimus mėgsta žaisti berniukai, o kokius mergaitės. Išvada - berniukai: mašinos, kaladės, bėgioti;  mergaitės: piešti, žaisti "namais", lėlės. Palyginome vieni  kitų drabužius. Spalvinome "berniuką" ir "mergaitę", drabužius puošėme raštais ir spalvomis. Priėjome išvados, kad nors esame skirtingi, bet kartu dirbti it gyventi yra labai malonu ir linksma.

Antrąją savaitę bandėme aptarti situaciją. Ar galima netyčia užgauti draugą?
Pasak vaikų, tai nutinka nuolat, nes geri vaikai visada mušasi "netyčia". Pagal pasaką, gaidelis išmuša vištelei akeles. Kaip galima gyventi, kai nieko nematai? Vaikai nusprendė, kad kartais nematyti yra įdomu. Žaidžiant arba šiaip kvailiojant, bet jeigu taip ilgiau, gali atsitikti visokių nelaimių: "galima eiti ir įkristi į ežerą", "gali nematyti kaip mašina suvažinėja", "nematysi žaislų", "eisi, eisi ir bum į sieną". Išvada - daug problemų su judėjimu ir koordinacija, bet tai ne taip baisu, kai lieka lytėjimas, gali viską apčiuopti pirštais.

Atlikome eksperimentą, bandėme atpažinti draugus tik iš akių nuotraukose (ir visus draugus atpažinome). Išvada - visų akys skirtingos, gražios,  Pastebėjome, kad mūsų grupės visi vaikai mėlynakiai, žaliaakiai ir tik viena mergaitė rudaakė. Žaidėme žaidimą "Akla višta" gaudėme draugus ir atpažinome juos lytėdami.
Vartėme žurnalus stebėjome kokios išraiškingos ir įdomios visų akys, suklijavome jas ant vieno popieriaus lapo. Vartėme knygas ieškodami paaiškinimų, kas slepiasi už išorinio akies grožio.

"Gimtasis miestas vaiko akimis"
Rasos Bernotienės projektas

         Skuodo vaikų lopšelio darželio "Žiogelių" ir "Nykštukų" grupės dalyvauja projekte "Gimtasis miestas vaiko akimis". Jo tikslas yra:

1. Sudominti vaikus fotografijos menu, plėsti žinias apie jį.

2. Įgyti pirmuosius fotografavimo įgūdžius.

3. Ugdyti vaikų socialinę, komunikavimo ir meninę kompetencijas.

       Vaikai apžiūrėjo fotografijų parodą Skuodo kultūros centre. Jie sužinojo, kad fotografijos gali būti ir nespalvotos bei įvairių dydžių. Lankydamiesi fotostudijoje, vaikai pamatė, kokiais fotoaparatais fotografuoja profesionalūs fotografai, kokie prietaisai dar naudojami darbe. Vaikai pamatė, kaip ta pati fotografija gali būti įvairių dydžių, kaip kompiuteriu ją galima pakoreguoti. Tuo pačiu dar apžiūrėjo senovinių fotoaparatų ekspoziciją.

       Lankydamiesi kultūros ir turizmo skyriuje, sužinojome kaip nuotaraukos atspausdinamos plakatuose ir lankstinukuose.

      Vaikai su didžiuliu susidomėjimu fotografuoja tiek savo miestą, tiek draugus. Pro jų akis nepraslysta ir pirma gėlė parke ar pabudęs vabaliukas.

      Savo grupėje jau eksponuojame keletą pirmųjų vaikų darytų nuotraukų. Taip pat elektoniniu paštu jas siunčiame vaikų tėveliams.

      Gegužės mėnesį surengėme fotografijų  parodą darželio salėje. Čia vaikų darbelius pamatė visa darželio bendruomenė.

      Birželio mėnesį fotografijos eksponuojamos miesto kultūros centre. Jomis gali grožėtis visi čia besilankantys.