A.P.P.L.E.

Rašymo centras

     Šie puslapiai taikomi mokiniams – mokytojai turėtų juos mokiniams išdalinti, kad mokiniai geriau atliktų skaitymo ir rašymo užduotis.
     Jeigu norite daugiau šios rūšies užduočių, galite jų rasti Cleveland State universiteto Writing Across the Curriculum Interneto puslapiuose.  Aišku, jie angliškai parašyti.  Interneto puslapio adresas:

http://www.csuohio.edu/writingcenter/WAC

    Jeigu turite klausimų, galite teirautis angliškai pas Mary Murray adresu: m.murray@csuohio.edu.
Jeigu nemokate angliškai ir negalite rasti, kas jūsų klausimus išvers, galite pirma pasiteirauti pas Amandą Muliolienę adresu: amanda@applequest.org  Ji mielai patarpininkaus.


Kaip pradėti

Dauguma universiteto studentų sako, kad rašant visada sunkiausia pradėti. Čia rasite kelis pratimus, kurie Jums padės atlikti vieną sunkiausių mokymosi užduočių – užduoti klausimą, į kurį nežinote atsakymo. Tas klausimas yra gero rašinio pradžia.

Pradinis taškas

Yra du būdai, kaip pradėti darbą. Jūsų valia, kaip darysite Jūs. Lengvesnis būdas  – „išvalyti“, užmiršti visus jausmus rašinio ar užduoties tema. Mintyse pasivaikščiokite apie universiteto pastatus, pabūkite darbe arba namuose. Galbūt Jums neduoda ramybės koks nors klausimas, gal kas nors iš perskaitytos medžiagos Jus siutina, prislegia ar žavi? Pagrindinės emocijos, kurias reikėtų „išvalyti“ yra sumišimas, nuostaba ir smalsumas. Čia ir pradėkite. Pagalvokite ir sukonkretinkite, ką jaučiate duotu klausimu. Pavyzdžiui, vienas studentas paklausė: „Kažin kodėl Sam Keen galvoja, kad norėdamas vystytis žmogus turi izoliuotis nuo kitų. Atsiskirti nuo visų?! Man tai skamba labai keistai.“  Suformuluodamas klausimą, į kurį nežinote atsakymo, rašinį padarote įdomesnį, tuo pačiu sau leisdamas kuo geriau atlikti darbą (suaugę žmonės stengiasi tik tada, kai mato kad tame yra kažkas svarbaus arba praktiško). Klausimo atsakinėjimas ir yra būdas kaip galima pradėti tyrimą ir galiausiai parašyti darbą.

Dabar pateiksime antrą būdą darbui pradėti. Nusibrėžkite du stulpelius, kaip pavaizduota žemiau. Visai nesvarbu, nuo ko pradėsite. Tarkim, aš skaitau Danieliaus Golemano knygos Emotional Intelligence (Emocinis intelektas, 1995) skyrelį apie pyktį. Pagal stulpelių sandūrą suformuluokite klausimą.
 

Skaitinys arba tema Mano vertybės ir viltys
pyktį reikia valdyti visada galvojau, kad jį reikia išreikšti, bet ne per smurtą!
leisk pykčiui „išgaruoti“, prasiblaškyk mano prosenelė sakydavo, kad pykčio negalima neštis į namus!
visada pateikti veiksmingus pavyzdžius kodėl negali būti pykčio dėl socialinės neteisybės?
negalima pateikti pavyzdžių apie moteris kodėl?
pyktis neduoda nieko gero aš skaičiau, kad pyktis žmogų apgina

Klausimas: Kodėl Danielius Golemanas galvoja, kad pyktį reikia valdyti?

Sąrašas klausimams
Sudarytam klausimui yra 3 reikalavimai:

1) klausimas turi nukreipti atgal į knygą (o ne už skaitinio ribų), nes kitaip negalėsite cituoti ir pateikti pavyzdžių iš duotojo šaltinio
2) klausimas turi kviesti pamąstymams
3) ar klausimo atsakymas užims 3 puslapius (jeigu toks reikalavimas)?


Dabar Jūs pasiruošęs naujų idėjų pagalba nagrinėti klausimą. ATSAKYMAS į Jūsų klausimą ir bus darbo dėmesio CENTRAS.
Atgal į puslapio pradžią.
 


Jūsų klausimo tyrimas

Rašinį pradėkite klausimu, į kurį nežinote atsakymo. Rašinys, kuris ir bus atsakymas į tą klausimą, užims apie 3 puslapius. Pavyzdžiui, vienas mokinys perskaitęs Danieliaus Golemano „Emocinį intelektą“ vis galvojo, kodėl kiekviename pavyzdyje pyktį Golemanas pateikė kaip kažką kontroliuojamo. Tai gali būti gera rašinio pradžia. Žengiant toliau klausimą reikėtų ištirti.
 


Atliekant šiuos planavimo pratimus svarbu atsiminti, kad juos atliekant nereikia kreipti dėmesio į gramatines, rašybos ar kitas klaidas. Čia svarbiausias yra kūrybingumas, t.y. reikia sugalvoti daugiau minčių, nei jų galima panaudoti rašinyje.
Atgal į puslapio pradžią.
 
 

Informacijos šaltiniai tiriamajam darbui

Tiriamojo darbo pradžia gali būti „nepralaužiama“, jei nežinai kokius tikslus užsibrėžti medžiagos skaitymui. Šaltinių rinkimą įsivaizduokite kaip trikampį, kurio viršūnėje yra 5-6 geri šaltiniai:

5-6 geri šaltiniai — skaityti
10-12 neblogi — atrinkti
20-30 prieinami šaltiniai — surasti
40 įrašų duomenų bazėje — pradžiai

7-10 puslapių tiriamajam darbui reikėtų rasti (paieškos vietas žr. žemiau) 40 literatūros šaltinių, kurių pavadinimai tiksliai atitinka tiriamą temą. Tačiau iš jų tik 20-30 bus jums prieinami (kai kurių nebus, kiti nebus laiku pristatyti iš bibliotekos arba jų pavadinimai bus klaidinantys ir turinys netiks Jūsų temai). Suradę prieinamus šaltinius iš jų atrinkite tik tinkamiausius, ilgai negalvodami nuspręskite: taip ar ne. Tuos, kurie atrodo tinkami (atitinka Jūsų tiriamus klausimus), pasilikite, o tuos, kurie neatsako į konkrečius tyrimo klausimus – atmeskite. Galiausiai prieiname SKAITYMO etapą. Taupydami savo brangų laiką skaitykite tik 5-6 GERIAUSIUS šaltinius. Citatas ir atpasakojimus iš jų galėsite panaudoti juodraštyje.

ŠALTINIŲ ĮVAIROVĖ

Daugumai mokinių reikalinga šaltinių įvairovė – ne tik knygos, žurnalų straipsniai ar Interneto puslapiai. Savo darbui galite panaudoti šiuos šaltinius: Šiuos šaltinius galite rasti pagal katalogų RODYKLES, kurios gali būti bibliotekos kartotekoje arba kompiuteryje. Rodyklė – tai darbų, parašytų tam tikroje srityje tam tikrais metais, įrašų rinkinys. CS Universitete, bibliotekos katalogų rodyklės prieinamos atlikus tokią veiksmų seką:


PRIEINAMUMO TIKRINIMAS

Jei jau turite darbinį literatūros sąrašą, tolimesnis žingsnis – nueikite į biblioteką. Darbas bibliotekoje gali būti gana varginantis, o trumpalaikė atmintis greitai pavargsta, todėl geriausia bibliotekoje lankytis keletą kartų, kiekvieną kartą joje praleidžiant ne daugiau 2 valandų.

Dabar reikia rasti pačius literatūros šaltinius. Jei jų ieškote OhioLink, galima patikrinti, ar CS Universitetas juos turi. Jei taip – pats galite susirasti juos bibliotekoje. Jei ne – turite 2 pasirinkimus. Jeigu juos turi kitos OhioLink mokymo įstaigos, galite padaryti užsakymą per OhioLink. Jei neturi, Jums teks pasinaudoti Tarpbibliotekiniu užsakymu. Nuorodą į šį puslapį rasite bibliotekos puslapyje. Bet kokiu atveju užsakant reikalingą literatūrą, Jums nereikės pakilti nuo kėdės. Tik atminkite: OhioLink Jums NESKAMBINS ir nepraneš apie pristatytas knygas. Norėdami sužinoti kaip vykdomas užsakymas, turėsite nueiti į savo STUDIJŲ puslapį per nuorodą „Asmeniniai įrašai“. Daugumai knygų OhioLink užsakymą įvykdo maždaug per savaitę. Tarpbibliotekiniai užsakymai vykdomi ilgiau.

ANOTACIJŲ IR PASTABŲ RAŠYMAS

Atrinktiesiems literatūros šaltiniams sudarykite anotacines korteles tokiu principu:
 Goleman, Daniel.  Emocinis intelektas.  Niujorkas:  Bantam, 1995.
 --- neblogai tinka mano temai, ypač 9 skyrelis apie vedybas


kortelėje įrašoma įprastinė bibliografinė informacija ir trumpa pastaba apie tai, ką norite skaityti tame šaltinyje.

Dar vienas kortelių rinkinys – pastabų kortelės – gali būti naudojamos citatoms ir turinio aprašymui. Minėtos 2 kortelės, anotacinės ir pastabų kortelės, padeda rašant, kadangi kortelės gali būti išdėstomos pagal tematiką. Žemiau pateikiamas pavyzdys:

 Goleman  -   vedybų sėkmė (mano tema)
p. 143 – sėkmingose porose “vienas kitam parodo, kad jie išklauso partnerio. Kadangi jausmai yra tai, ko siekia liūdintis partneris, emociniu požiūriu užuojauta yra esminė įtampos pašalinimo priemonė.”
Darbo autorius dažnai kaupia 2 kortelių rinkinius, todėl jų panaudojimas įvairiuose projektuose žymiai palengvėja.
Atgal į puslapio pradžią.
 
 

Kaip tvarkytis su skaitymo krūviu

Turbūt Jūs, kaip ir bet kuris studentas, turite perskaityti daugiau, nei įmanoma perskaityti nemiegant visą parą. Žemiau pateikiami keli faktai, susiję su skaitymu.

Kaip smegenys apdoroja perskaitytą medžiagą
Frankas Smithas, knygos „Skaitymo supratimas“ autorius, sako, kad protas veikia kaip butelis: Jūs turite trumpalaikę atmintį, kuri, tarsi butelio kaklelis, vienu metu gali tvarkytis tik su nedideliu į jį įpiltu kiekiu. Jūsų trumpalaikė atmintis vienu metu gali susitvarkyti su 5 informacijos kiekio vienetais (+- 2 vienetai). Vidutinis žmogus gali sukaupti dėmesį maždaug pusantros valandos (90 minučių). Po 90 minučių jam reikia pertraukos – maždaug 15 minučių.

Dabar suprantate kodėl studentai, kurie besiruošdami egzaminui „iškala“ visą medžiagą, išlaikę egzaminą, po 6 savaičių negali nieko prisiminti iš jų išmoktos medžiagos. Ilgalaikė atmintis naudojama, jei informacija dedama saugojimui tam tikrais laiko intervalais, nesistengiant vienu metu sutalpinti daug informacijos.
Atgal į puslapio pradžią.
 
 

Kaip elgtis su informacija

Trumpalaikė atmintis talpina tik 5 ± 2 informacijos kiekio vienetus vienu metu, todėl mes stengiamės padidinti to vieneto dydį. Pateiksime kelis pasiūlymus:


Blogiausias sprendimas – pamažu skaityti nuo pirmo puslapio

Jei bet kokią medžiagą skaitote lyg romaną, niekada nebaigsite darbo ir labai greitai išnaudosite  trumpalaikę atminį! Nustatykite sau laiko limitą ir jo laikykitės. Informaciją skaidykite į dalis, eikite tiesiai prie svarbiausios medžiagos. Pastabas rašykite tik tuo atveju, jei žinote, kad jas dar kartą skaitysite.

Gera savijauta ir maloni aplinka

Pasistenkite, kad vieta, kurioje skaitote, būtų kiek galima malonesnė! Įjunkite ventiliatorių, pasirūpinkite apšvietimu, tušinukais, įprastais stalo žaisliukais ar nuotraukomis – lepinkite save viskuo, kas Jums padeda gerai jaustis. Motina Teresė yra pasakiusi, kad ramybė nepasiekiama, jei nesutvarkytas asmeninis gyvenimas. Parašykite laišką močiutei, paskambinkite savo draugams ir sutvarkykite kitus svarbius darbus prieš skaitymą, nes kitaip negalėsite susikoncentruoti.
Atgal į puslapio pradžią.
 
 

Sričių tobulėjimui paieška

Pažvelkite į žemiau pateiktus skyrelius ir nuspręskite kaip reikėtų taisyti Jūsų darbą.

AUKŠTESNIO LYGIO KLAUSIMAI

 DĖMESIO CENTRAS (pagrindinė mintis)
 IŠVYSTYMAS
 IŠDĖSTYMAS


ŽEMESNIO LYGIO KLAUSIMAI

 STILIUS
 MECHANIKA
Atgal į puslapio pradžią.

Anketa skaitytojui

AUTORIUS___________________________________________________
SKAITYTOJAS________JŪS_____________________________________
**********************************************************************************
KAS SVARBIAUSIA:
 

PAGRINDINĖ MINTIS: užrašykite ją.  Ar visame darbe jaučiama pagrindinė mintis?
 

DĖSTYMAS:  ar adekvačiai palaikoma pagrindinė mintis (pakanka citatų, parafrazavimo, pagrindimo, pavyzdžių, nuomonių, ar tinkamas balansas)? Ar tinkamai parašyta skaitytojui?
 

IŠDĖSTYMAS:  koks stilius naudojamas (aprašomasis, atpasakojamasis, lyginamasis / kontrastinis, vertinamasis)? Ar išdėstymą diktuoja pagrindinė mintis? Ar atskiros pastraipos lengvai skaitomos (ir todėl gerai išdėstytos)?
 

STILIUS:  ar kalba ir sakinių šablonai tinkami ir nesikartojantys?
 

MECHANIKA:  teisinga žodžių rašyba, skyryba, gramatika
 

BENDRAAMŽIŲ DARBŲ PERŽIŪRA:  ar pateikti konkretūs pasiūlymai, kuriuos autorius galėtų panaudoti?
 

PLANAS:  ar jis pakankamai turtingas, detalus, ar jame gerai dera skaityta medžiaga ir autoriaus vertybės / požiūriai?  Ar tinkamas rašinio ilgis?
 
 

Atgal į puslapio pradžią  Atgal į patarimų puslapį Lietuviškas pirminis puslapis Atgal į pagrindinį puslapį