Mažose rankelėse daug gerumo telpa

Rimutės Vobolienės projektas

Vasario - kovo mėn.

  Visos pradinių klasių mokytojos kartu su mokiniais aptarėme ir pasiskirstėme darbus. Tėvų susirinkimo metu supažindinome tėvus su projekto tikslais ir numatomais projekto vykdymo etapais. Tėvai sutiko prisidėti prie projekto vykdymo savo darbu ir reikalingomis priemonėmis. Susitikome su rėmėjais. Jie davė medieną suolams ir stalui ir plyteles aikštelei. Už projekto lėšas nupirkome gėlių sėklų, žemių augalų sodinimui, sodo plėvelės, priemonių suolų gamybai, stalo žaidimų, knygų. Mokiniai vazonėliuose pasėjo gėlių sėklas. Tėvai pradėjo ruošti medieną suolams ir stalui gaminti.

Balandžio – gegužės mėn.

    Atšilus orams su mokiniais pradėjome ruošti alpinariumą – nukasėme velėną, nešėme tėvų atvežtą juodžemį, tiesėme sodo dangą. Ketvirtokai ir vyresniųjų klasių mokiniai ruošė pagrindą aikštelei – kasė žemę, nešė ir lygino žvyrą. Visi pradinukai namuose rinko ir nešė alpinariumui tinkamus akmenėlius. Tėvai atvežė didelių akmenų, žvyro,  alpinariumui  tinkamų augalų ir akmens skaldos. Alpinariume pasodinome pačių mokinių išaugintus gėlių daigus, tėvų atneštus ir už projekto lėšas įsigytus augalus, sudėjome akmenis ir akmenėlius. Žaidimų aikštelę išklojome plytelėmis. Pastatėme stalą ir suolus.

   Gegužės 29 d. mūsų įrengtoje erdvėje vyko pradinių klasių mokinių mokslo metų užbaigimo ir projekto Mažose rankelėse daug gerumo telpa pristatymo šventė. Joje dalyvavo pradinių klasių mokiniai, mokytojos, mokyklos administracija, tėvai, Krokialaukio seniūnijos seniūnas, daugiafunkcio centro priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai ir mokytoja. Šventės metu pasidžiaugėme nuveiktais darbais, padėkojome rėmėjams ir tėveliams, mokiniai surengė koncertą. Projekto vykdymo darbų (nuotraukas pateikėme stende) ir pristatymo šventės akimirkas įamžinome už projekto lėšas įsigytu fotoaparatu.

   Šis projektas buvo tikras iššūkis ir vaikams, ir tėvams, ir mokytojoms. Projekto tikslai buvo tikrai pasiekti  – prie mokyklos sukurta atskira, saugi, estetiška erdvė pradinių klasių mokiniams; mokiniai ugdėsi socialinius, darbinius, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, atsakomybės ir dėkingumo jausmą.

   Įkurta erdvė papuošė ne tik mokyklos, bet ir miestelio kraštovaizdį.

Atgal į puslapio pradžią 

,,Keliaudami pažinkime savo gimtąjį kraštą“

Laimutės Vereckienės projektas

            Teorinių žinių taikymas realiame gyvenime – vienas iš ugdymo prioritetų bei mokinių motyvavimo mokytis priemonių. Gana dažnai įgytų teorinių žinių taikymas praktikoje moksleiviams tampa iššūkiu. Vykdant šį projektą buvo numatytos veiklos, kurių metu gamtamokslinio, socialinio, meninio, etnokultūrinio ugdymo teoriniai dalykai buvo integruojami į realias praktines veiklas: moksleiviai dalyvavo edukacinėse-pažintinėse išvykose: keliavo po Suvalkijos kraštą (keltas per Nemuną, Lekėčių girininkija, kur  mokėsi pažinti ir skirti bei pritaikyti vaistinguosius augalus, Lekėčių Informacinis centras, Miško muziejus, Etnokultūros muziejus, Zyplių dvaras, dalyvavo edukacinėje pamokoje ,,Lipdome iš molio“, kur visi stovyklautojai klausėsi pasakojimo apie molio savybes, praktiškai mokėsi nusilipdyti darbelį iš molio), lankėsi Rumšiškių Liaudies buities muziejuje. Visi stovyklautojai pirmą kartą aplankė sostinę Vilnių, kur apžiūrėjo Arkikatedrą, Arkikatedros  požemius, Gedimino pilį, televizijos bokštą, buvo pakilę į ,,Paukščių taką“,  vyko į Lietuvos Aviacijos muziejų, Kauno Zoologijos sodą, Skriaudžių Etnokultūros muziejų, Vilkijos A. ir J. Juškų Etnokultūros muziejų, Rimorystės muziejų Veiveriuose, Kauno rajono tradicinių amatų centrą – technikos muziejų, vyko  į mokomąją- pažintinę išvyką  maršrutu ,,Saulėtekiai – Seredžius – Belvederis - Klangiai – Veliuona – Raudonė – Skirsnemunė – Saulėtekiai“, pramogavo sveikatingumo centre ,,IMPULS“, keliavo po seniūniją, lankėsi gražiausiai tvarkomose seniūnijos gyventojų sodybose, susipažino su įvairiomis profesijomis (bitininko, ūkininko, kepėjo, policininko, gaisrininko, medžiotojo, mediko),  lankėsi ūkininko, bitininko sodybose, Vilkijos gaisrinėje, Vilkijos policijos nuovadoje, Vilkijos duonos kepykloje, Daugėliškių medicinos punkte. Moksleiviai taip pat dalyvavo įvairiose kultūrinėse, meninėse, sportinėse veiklose, ugdėsi gebėjimus mokykloje įgytas teorines žinias taikyti praktiškai (mokėsi pažinti augalus, rinko vaistažoles, susipažino, kur galima jas naudoti ir pritaikyti, virė ir ragavo arbatas su įvairiomis vaistažolėmis, stebėjo žydinčią pievą ir mokėsi atpažinti pievoje žydinčius augalus, mokėsi komponuoti puokštes iš vasaros pievoje žydinčių gėlių, klausėsi pasakojimo apie medžių rūšis, bebrų daromą žalą gamtai, mokėsi atpažinti medžius, apskaičiuoti medžių amžių pagal rieves, susipažino su miško atkūrimo darbais, sužinojo drugelių, paukščių, gyvūnų rūšis, gėrėjosi bendraamžių moksleivių pagamintais darbais iš medžio, mokėsi praktiškai nustatyti upės tekėjimo kryptį, naudotis kompasu, orientuotis aplinkoje pagal saulę, pažinti reljefą, susipažino su liaudies papročiais ir tradicijomis.

 Projekto metu moksleiviai taip pat dalyvavo įdomiose, mokinių amžių atitinkančiose kultūrinėse, meninėse, sportinėse veiklose, kurių metu  ugdėsi kūrybiškumo įgūdžius, mokėsi išreikšti save, bendrauti ir bendradarbiauti. Veikla stovykloje vyko birželio 2-13 dienomis. Stovykloje dalyvavo 17 pirmų – penktų klasių socialai remiamų moksleivių. Socialiai remtiniems moksleiviams buvo skirtas nemokamas maitinimas. Maitinimo paslaugas  teikė mokyklos virėjos. Į keliones vykome  mokykliniu autobusu. Visuomet buvo atsižvelgiama į moksleivių pageidavimus.

                      Įgyvendinti visi numatyti konkretūs stovyklos veiklos uždaviniai, stovykloje turiningai ilsėjosi ir turiningai laisvalaikį praleido  17 mokyklos 1-5 klasių moksleivių iš socialiai remtinų šeimų. Moksleiviai, jų tėveliai labai patenkinti moksleivių užimtumu stovykloje, įdomia veikla ir pageidauja, kad tokia  stovykla būtų ir kitais metais.

Detaliau su vykdytomis veiklomis siūlau ir kviečiu susipažinti šiuose aprašuose:

Birželio 2 – ją prasidėjo mažųjų stovykla

Po pietų visi stovyklautojai su mokytojomis  išsiruošė į labai įdomią kelionę palei gražuolį Nemuną. Visų laukė nuostabus maršrutas, kurį paliko prabėgę metai - tai Panemunėje XIII a. kovai su kryžiuočiais pastatyta gynybinių pilių sistema. Pirmasis sustojimas - prie Nemuno ir Dubysos santakos įsikūrusiame Seredžiaus miestelyje. Kopėme į 40 m. aukščio Seredžiaus piliakalnį, kuris dar vadinamas Palemono kalnu. Ant jo stovinčią Pieštvės pilį kryžiuočiai puldinėjo nuo1293 m. Gynėjai atsilaikė beveik šimtmetį, bet vėliau pilis buvo sudeginta ir daugiau niekada neatstatyta. Jei Seredžiaus piliakalnyje pasigrožėjome nuostabiais Nemuno ir apylinkių vaizdais, pamiklinome kojeles, tai, pasiekus Klangius, mus pasitiko kaimo pievų kvapai bei gražiai tvarkoma senovinė kaimo sodyba. Čia aplankėme memorialinį P.Cvirkos muziejų - sodybą. Visus sužavėjo įdomus pasakojimas apie rašytojo gyvenimą, jį supusią buitį. Mokiniai galėjo patys išbandyti įvairius buities rakandus. Klojime ir svirne įsikūrusi etnografinė ekspozicija sudomino nė kiek ne mažiau. Mokiniai sužinojo, kaip ir kuo buvo šukuojami šiaudai, kuriais vėliau buvo dengiami namų stogai. Po įdomios kelionės laiku, vaikai gaivinosi nepaprastai tyru ir šaltu sodybos šulinio vandeniu. Netrukus mus pasitinka padavimų ir legendų gaubiama Veliuona. Ir vėl kopiame... Šį kartą į piliakalnį, kuris dar vadinamas kunigaikščio Gedimino kapu. Veliuona buvo svarbi kovų su kryžiuočiais metais. Manoma, kad priešai čia pirmą kartą panaudojo šaunamąjį ginklą, ir nuo jo žuvo Gediminas. Čia jis buvo ir palaidotas. Mokytoja M.Šlapikienė papasakojo apie Lietuvos vaidilutes. Pabuvojome prie vaidilučių kurstomos amžinosios ugnies ugniakuro. Apžiūrėjome  paminklą Vytautui Didžiajam. Pasivaikščiojus po miestelį,  buvo smagu pailsėti ir atsigaivinti ledais. Atrodo, tik ką sulipome į autobusą, o jau ir vėl mus kviečia kilti į kalną Belvederio rūmai. Siūlome vaikams suskaičiuoti į juos vedančių laiptelių skaičių. Jų turi būti net 365. Nors rūmai apgriuvę, tačiau ir dabar matyti - buvę labai prašmatnūs. Iki šių dienų išlikę buvusios oranžerijos fragmentai. Išlikusi čia gyvenusių didikų koplyčia, giminės laidojimo narvos. Viena gyvybingiausių šiuo metu istorinių pilių - Raudonės pilis. Šiuo metu čia įsikūrusi Raudonės mokykla. Mokiniai smagiai pasilakstė po gražiai sutvarkytą parką. Pasigrožėjome išlikusia šimtamečių liepų alėja, 200 metų senumo kaštonu, kurio skersmuo siekia beveik1,5 m. Trumpam, pasidaryti keletą nuotraukų, sustojame žvejo muziejuje. Ir štai mus pasitinka paskutinė, viena įspūdingiausių Lietuvoje rezistencinė renesanso stiliaus Panemunės pilis. Ji dar vadinama Vytėnų arba Gelgaudų pilimi. Ši pilis minima nuo16 a., ne kartą rekonstruota, perstatyta. Tik neseniai atvėrusi duris po restauracijos, pilis mus pasitiko nuostabiu parku su puikiais kaskadiniais tvenkiniais, kuriuose buvo veisiamos ir auginamos žuvys. Keletas nuotraukų atminčiai ir mes jau sukamės namų link..  Šiandien tik prisilietėme prie Lietuvos pilių istorijos. Norėjosi mokiniams parodyti jų grožį, sužadinti smalsumą domėtis krašto istorija. Tikimės čia dar sugrįžti vėliau. Su nauju ir dar didesniu smalsumu sužinoti daugiau apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, labiau  pažinti iškilius mūsų krašto žmones, puošusius  ir garsinusius mūsų kraštą.

Mokytojos M.Šlapikienė ir A.Zakžeckienė

Birželio 3 – ji  stovykloje

     Birželio trečiosios rytą projekto ,,Keliaudami pažinkime savo gimtąjį kraštą” dalyviai   keliavo po Vilkijos apylinkių ir Čekiškės seniūnijų  įžymias vietoves. Pirmiausia atvykome prie Ringovės piliakalnio. Istorijos mokytoja Marytė Šlapikienė papasakojo mokiniams kuo mums reikšmingas šis piliakalnis, kokiu tikslu Lietuvoje prie Nemuno kūrėsi piliakalniai, kokią reikšmę kovoje su priešais jie turėjo.  Ringovės kaime apsilankėme prie paminklinio akmens, skirto 1863 m. sukilimo vadui Antanui Mackevičiui. Istorijos mokytoja papasakojo apie sukilėlių kovas su caro kariuomene, apie  Antano Mackevičiaus suėmimą Ringovės apylinkėje. Mokiniai išgirdo daug legendų apie Šventupį, jo stebuklingą gydomąją galią. Netoli Šventupio upelio auga ąžuolas, prie kurio manoma, ir buvo suimtas Antanas Mackevičius. Vykome Čekiškės link prie stebuklngomis galiomis garsėjančio  Palazduonio (Prizginto) šaltinio. Mokiniai išgirdo pasakojimų apie šį šaltinį, skaičiavo jo versmes, gėrė šio stebuklingo šaltinio vandenį. Prie Palazduonio šaltinio yra pastatyta mūrinė balta koplytėlė su Kristaus ir Marijos  statulomis. Čekiškės seniūnijoje aplankėme Prano Dovydaičio sodybvietę, kurioje yra pastatytas kryžius ir paminklinis akmuo, skirtas Nepriklausomybės akto signatarui  Pranui Dovydaičiui. Stovyklautojai išklausė pasakojimo apie Praną Dovydaitį. Vykome prie 1863m. sukilėlių kapų, esančių Karalgiryje, kur vyko sukilėlių kovos su caro kariuomene.  Mokiniams labai  patiko “ Žalgirio parkas”. Susidomėję klausėsi pasakojimo apie Žalgirio mūšį, skaitė ant koplytstulpių iškaltus vardus tų kariūnų, kurie labiausiai pasižymėjo mūšyje, domėjosi, kokiais ginklais lietuviai kovėsi XV a. pradžioje. Mokiniai susipažino su Vilkijos apylinkės ir Čekiškės seniūnijų svarbiomis  vietovėmis, įgijo žinių. Po pietų stovyklautojai  lankėsi gražiausiose Vilkijos apylinkių seniūnijos sodybose. Sodybų šeimininkai svetingai priėmė stovyklautojus. Žavėjomės sodybų šeimininkų išradingumu ir darbštumu, išmone, kūrybingumu. Žvelgiant į su meile tvarkomas sodybas, ne vieno stovyklautojo širdyje gimė noras puošti bei puoselėti savo sodybas.  Vaikams didžiulį įspūdį paliko šiltas ir geranoriškas sodybų šeimininkų bendravimas, svetingumas.

Patirti įspūdžiai užfiksuoti fotografijose:

Birželio 4 – ją keliavome po Suvalkijos kraštą

 Pagal moksleivių vasaros stovyklos ,,Keliaudami pažinkime gimtąjį kraštą“  veiklos planą, birželio 4-ji diena skirta kelionei po Suvalkijos kraštą. Papusryčiavę 17 stovyklautojų, lydimi mokytojų Laimos ir Marytės, vykome į Vilkiją, kur keltu kėlėmės per Nemuną. Daugelis stovyklautojų pirmą kartą kėlėsi keltu, todėl labai nerimavo, nes buvo baisoka, tačiau buvo nuraminti lydinčių mokytojų ir draugų. Pirmiausia atvykome į Lekėčių gamtos ir miškininkystės informacinį centrą, įsikūrusį Lekėčių girininkijos pastate. Šiame centre pristatoma apie 600 įvairių gamtos ir miškininkystės istorijos eksponatų. Informacinio centro vadovė Lina mus svetingai sutiko, pasakojo bei parodė, kuo ir kaip minta voverės, supažindino su girininkijos kieme augančiais augalais, apžiūrėjome tvenkinį, žydinčias vandens lelijas, medžiotojų namą. Didžiausią įspūdį vaikams paliko gamtos muziejus. Šis muziejus moksleiviams priminė Tado Ivanausko Zoologijos muziejų Kaune. Žinoma, šis daug mažesnis. Visiems patiko muziejaus darbuotojos pasakojimas apie gyvūnus, paukščius, jų gyvenimo sąlygas. Centre esančioje salėje žiūrėjome ir aptarėme  filmą apie Novaraisčio ornitologinį draustinį, jame gyvenančius gyvūnus, paukščius, augalus. Padėkoję už įdomų pasakojimą, vykome į Lekėčius. Čia aplankėme Etnografinį muziejų. Didžiąją dalį muziejaus eksponatų sudaro senoviniai medžio apdirbimo įrankiai: obliai, kaltai, įrankiai medžiui matuoti, pjauti,  žievinti, skaptuoti, gręžti. Ypač patiko moksleiviams patiems obliuoti. Be medžio apdirbimo įrankių kolekcijos, eksponuojama ir daug senovės meistrų rankomis pagamintų daiktų: sviestamušės, rėčiai, kubilai, geldos, kuparai, spinta, lovos, etažerė, linų šukos, mintuvai, linų bruktuvė, audimo staklės, verpimo rateliai, svarstyklės, batsiuvio įrankiai, prosai ir daug kitų daiktų. Čia renkami ir kaupiami lietuvių ir rusų rašytojų raštai, datuojami iki 1962 metų. Padėkoję už šiltą priėmimą, vykome į Lukšius. Lukšiai – miestelis Šakių rajone. Pirmiausia užsukome į ,,Lukšių pieninės“ produkcija prekiaujantį kioskelį. Visiems norėjosi ledų ir varškės sūrelių. Papietavę Lukšių seniūno V.Cikanos puoselėjamame skulptūrų parke, pailsėję, vykome į Zyplius. Zyplių dvare mūsų laukė edukacinė pamoka. Mokėmės lipdyti iš molio. Kiekvienas stovyklautojas išmoko lipdyti ir nusilipdė darbelį. Po edukacinės pamokos, lydimi gidės, apžiūrėjome Zyplių dvarą, ekspozicijas.      

Šiek tiek pavargusių, bet laimingų,  mūsų vėl laukė kelionė keltu per Nemuną ir labai skanūs pietūs mokyklos valgykloje.

Birželio 5 – ją 17 mūsų mokyklos mokinių, vasaros poilsio stovyklos ,,Keliaudami pažinkime gimtąjį kraštą” dalyvių, išsiruošė į sostinę. O ji mums dar neregėta, todėl labai nekantravome, džiaugėmės ir spėliojome. Kelionė visai neprailgo, nes vos spėjom dairytis į miestus ir miestelius, marias, ežerus. Net mus, kaimo vaikus, stebino gervių pulkelis ar  žydinčių aguonų laukas. Jau prie pat Vilniaus stabtelėjome pusryčiauti.

Ekskursija po Vilnių prasidėjo nuo televizijos bokšto. Koks tai svarbus objektas ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai, priminė atminimo lenta žuvusiems Sausio 13-ąją. Prie paminklo laisvei nusifografavome. Bokšte buvo įdomu viskas: įėjimo suktukas, greitaeigis liftas, besisukantis takas, Vilniaus panorama iš 19  (namo 55) aukšto. Mes buvome statinyje, aštuntame pagal aukštį Europoje. Išties tai daro įspūdį!

Toliau važiavome senamiesčio link. Jau iš tolo pamatėme Gedimino bokštą – Vilniaus simbolį, vėliau – arkikatedrą. Atspėkit, kur Vilniuje galima užuosti naftalino kvapą? Ogi arkikatedros rūsiuose! Verta buvo klaidžioti po šimtmečius menančius požemius, tarsi prisiliesti prie paslapties, istorijos, kunigaikščių, gražuolės Barboros Radvilaitės, vyskupų. Vis dėlto smagu buvo išlįsti į dienos šviesą ir patekti tiesiai į šv. Kazimiero koplyčią, gražiausią iš 11 katedros koplyčių. Žavėjo puošnumas, didybė. Stebėjomės ne tik katedra, bet ir Valdovų rūmais, Gedimino kalnu, bokštu, į kurį kėlėmės keltuvu. Vėl prieš mus atsivėrė senasis Vilnius. Bandėme susipažinti su gražiausiais ir ryškiausiais sostinės objektais. Erlandas papasakojo Vilniaus gimimo legendą. Sužinojome miesto vardo kilmę. Atsisveikindami nusifotografavome prie paminklo karaliui Mindaugui.

Visą kelionę lydėjo saulė ir gera nuotaika. Grįždami į namus dar kartą užkandžiavome jau grasinant lietui ir vėjui, bet nuotaikos ir įspūdžių niekas neišvaikė. Pakeliui dar kartą prisiminėm įdomiausius dalykus, vietas, daiktus. Daugelis  sakė, kad labiausiai įsiminė televizijos bokštas. Išrinkom smalsiausius ekskursijos dalyvius Erlandą, Gabiją, Deimantę ir apdovanojom.

Deimantė: ,,Aš apie kelionę manau, kad ji buvo labai smagi, pamokanti ir tikrai labai įdomi. Man labiausiai per šią kelionę patiko, kai kėlėmės į televizijos bokštą. Man atrodo, kad čia buvo pati geriausia mano gyvenimo diena.”

Visą kelionę lydėjo saulė ir gera nuotaika. Grįždami į namus dar kartą užkandžiavome jau grasinant lietui ir vėjui, bet nuotaikos ir įspūdžių niekas neišvaikė. Pakeliui dar kartą prisiminėm įdomiausius dalykus, vietas, daiktus. Daugelis  sakė, kad labiausiai įsiminė televizijos bokštas. Išrinkom smalsiausius ekskursijos dalyvius Erlandą, Gabiją, Deimantę ir apdovanojom.

Deimantė: ,,Aš apie kelionę manau, kad ji buvo labai smagi, pamokanti ir tikrai labai įdomi. Man labiausiai per šią kelionę patiko, kai kėlėmės į televizijos bokštą. Man atrodo, kad čia buvo pati geriausia mano gyvenimo diena.”

BIRŽELIO ŠEŠTĄJĄ LANKĖMĖS KAUNO PRAMOGŲ PARKE IMPULS

Visi buvo labai užsiėmę ... nebuvo kam nufotografuoti...

LANKĖMĖS  MUZIEJUOSE

Birželio  9-tosios rytą iškeliavome į Prienų rajone įsikūrusį Skriaudžių buities muziejų-suvalkietišką sodybą. Apžiūrėjome visus sodybos pastatus ir juose esančias ekspozicijas. Muziejaus darbuotoja pakvietė važiuoti iki Skriaudžių pagrindinės mokyklos, kurioje yra eksponuojama didžiulė kalendorių ekspozicija. Toliau keliavome į Veiverius, į Rimorystės muziejų. Mus pasitiko ilgametis parapijos klebonas Kazimieras Skučas, kuris mums papasakojo apie šiame muziejuje jo sukurtas brikas, važias ir pakinktus. Vaikams paaiškino,  ką reiškia žodis rimorius- pakinktų siuvėjas. Gįždami užsukome į Kauno r. Tradicinių amatų centrą - technikos muziejų. Čia apžiūrėjome įvairius automobilius, sukauptus įvairius radijo, telefonų aparatus, indus.

VYKOME   Į    RUMŠIŠKES

Birželio 10 dieną stovyklautojai su mokytojomis Ligita ir Aušra lankėsi Rumšiškių Liaudies buities muziejuje. Išvykos metu mokiniai susipažino su Lietuvos regionais: dzūkų, suvalkiečių, žemaičių, aukštaičių, sužinojo apie jų papročius, tradicijas, gyvenimo būdą.
Apsilankę sodybėlėse moksleiviai išbandė įvairias atrakcijas: šaudė iš lanko, pūtė senovinį
ragą, kuriuo senovėje žmonės sukviesdavo gyvulius, taip pat susipažino ir pamatė kokiais žaislais žaisdavo jų bendraamžiai senovėje. Mokiniai patys galėjo išbandyti ir pažaisti su karučiais, mediniais arkliukais, vėjo malūnėliais. Mokiniams labai patiko ši kelionė, nes jos metu jie galėjo jaustis laisvai, bėgioti, šėlioti žaisti. Grįžome  visi laimingi ir patenkinti.

Birželio 11 – ją  lankėmės Aviacijos muziejuje ir Kauno Zoologijos sode

Birželio 12-ji. Susipažinome su profesijomis

      Pagal moksleivių vasaros stovyklos ,,Keliaudami pažinkime gimtąjį kraštą“  veiklos planą, birželio 12-oji diena skirta susipažinti su profesijomis. Pirmiausiai vykome į Vilkijos policijos nuovadą, kur mus maloniai priėmė nuovados pareigūnai. Jie pasakojo vaikams, kaip sulaikomi nusikaltėliai, kaip paimami pirštų antspaudai, pademonstravo, kaip naudojami policininkų darbo įrankiai. Vaikai galėjo pasimatuoti policininko liemenę, kepurę, sužinoti, kaip naudotis racija, trumpai pabuvoti kitapus grotų. Vaikai dar kartą įsitikino, kad policininko profesiją sunki, pavojinga bei reikalinga. Nuovados pareigūnai padovanojo lipdukų bei knygelių, kad vaikai nepamirštų saugiai elgtis. Kita profesija, su kuria susipažinome, buvo gaisrininko. Vaikai įdėmiai klausėsi, kaip gaisrininkai gesina gaisrus, apžiūrėjo įrangą, sėdėjo mašinose, matavosi gaisrininko rūbus. Vaikams buvo įdomu susipažinti su gaisrininkų profesijos kasdienybe, tačiau nei vienas nenorėjo tapti gaisrininku, nes ši profesija jiems pasirodė labai sunki. Padėkoję ir atsisveikinę nuvykome į ūkininko-bitininko Virginijaus Štilpos sodybą, kur išgirdome pasakojimą apie gyvulėlius, bites. Vaikai apžiūrėjo avytes, susidraugavo su nuostabaus grožio poni vardu Perla. Kaip duona atkeliauja ant mūsų stalo, sužinojome Vilkijos kepykloje. Vaikai pamatė visą procesą: kaip maišoma, minkoma, kepama, pjaustoma, pakuojama duonelė. Vaikai klausėsi susidomėję bei uždavė klausimų, iš ko kepama duonelė, ar sunku ją kepti. Sužinoję apie kepėjo profesijos kasdienybę, keletas vaikų net nusprendė, kad užaugę taps kepėjais. Kepykloje ragavome duonos su vaisiais, gavome lauktuvių riestainių ir sausainių. Grįžę į mokyklą žiūrėjome filmuką apie įvairių profesijų pasirinkimą. Mokiniai piešė tai, kuo jie svajoja ir nori būti. Po pietų  į svečius atvyko medžiotojas Ričardas. Jis vaikams parodė pateiktį ir papasakojo apie medžioklę, per medžioklę nutinkančias įdomias istorijas, priminė, kad medžiotojas turi visų pirma rūpintis žvėrimis, padėti žiemą jiems išgyventi. Po medžiotojo pasakojimo vykome į Daugėliškių medicinos punktą, kur mus svetingai sutiko felčerė Gražina. Ji supažindino stovyklautojus su mediko profesija, supažindino su medicinoje naudojamais įrankiais, prietaisais, leido pasiklausyti širdies dūžių, pamatuoti kraujo spaudimą, temperatūrą..

Birželio 13 – ją vyko stovyklos uždarymo šventė. Buvo truputėlį liūdna. Palinkėję vieni kitiems sveikos, saugios ir saulėtos vasaros, atsisveikinome su stovykla.