A.P.P.L.E.

Dvidešimt pirmos A.P.P.L.E. vasaros LMF projektai jau įpusėję
 
Eglės Valantinienės projektas

Zinos Radevič projektas

Atgal                         Back

Next                        Toliau

Atgal į LMF laimėtojų puslapį          Back to LMF project winners' page

Mokomės gamtoje
Birutės Jasinskienės projektas

        Šiuo metu Kauno rajono Mastaičių pagrindinės mokyklos aplinkotyros klubas „Ainiai“ dalyvauja A.P.P.L.E. Lietuvos mokytojų fondo finansuojamame projekte „Mokomės gamtoje“.

        Projekto tikslas: kuo dažniau ugdymo procese  naudoti gamtinę aplinką, apjungiant visus ugdymo gamtoje aspektus: gamtotyrinę veiklą, pojūčių lavinimą, žaidimą, tinkamo elgesio formavimą. Tam turime puikias sąlygas - mokykla įsikūrusi prie pat miško. Kieme  auga gausybė įvairių rūšių medžių ir krūmų. Vaikai mėgsta čia žaisti pertraukų ir popamokiniu metu, tačiau retas mokinys jais domisi, saugo, žino jų pavadinimus.

Aplinkotyros klubo nariai , vykdydami šį projektą, atliko šias veiklas:

  • Stebėjo savo žaliuosius draugus rudenį, žiemą, pavasarį ir kaupė apie juos informaciją. Tam naudojo už projekto lėšas įsigytas lupas (didinamuosius stiklus), matavimo juostelės filmavimo kamerą.
  • Balandžio mėnesį organizavo miškelyje esančių poilsio aikštelių tvarkymo talką.
  • Gegužės mėnesį organizuoja visų pradinių klasių mokiniams pažintines veiklas mokyklos kieme:

        Pasiskirstę grupėmis po 4 vaikai atlieka stebėjimo užduotis, mena  mįsles, žaidžia žaidimus.

        Projekte dalyvauja: 69 pradinių klasių mokiniai, 11 PUG vaikų.

       Šio projekto metu mūsų mokyklos mokiniai patiria bendros veiklos gamtos labui džiaugsmą, įgyja tinkamo elgesio gamtoje įgūdžių, mokosi dirbti grupėje, naudotis IKT, bendradarbiauti. Vaikai mokosi pastebėti ir vertinti juos supančios aplinkos grožį visais metø laikais.

 

 

„Commedia dell‘ arte ir jos atgarsiai mene“
Eglės Valantinienės projektas

  1. Pranešimas „Commedia dell‘ arte ir jos atgarsiai mene“ muzikos ir meno mokyklų mokytojų respublikinėje konferencijoje 2011 10 08. Pažyma 2011-10-04 Nr. PA-1231 (pasirašė KPKC direktorė Rasa Bortkevičienė).
  2. Metodinis renginys „Projekto Commedia dell‘ arte ir jos atgarsiai mene“ bendro lavinimo mokyklų muzikos, teatro, dailės, literatūros mokytojams, muzikos mokyklų mokytojams Kauno pedagogų kvalifikacijos centre 2012 01 25. Pažyma 2012-01-25 Nr. PA-63 (pasirašė KPKC direktorė).
  3. Mokinių sukurtų kaukių paroda KPKC 2011 11 15 – 2012 01 25. Pažyma 2012-01-25 Nr. PA-64 (pasirašė KPKC direktorė).
  4. Parengta metodinė medžiaga „Commedia dell‘ arte ir jos atgarsiai mene“ konkursui „Virtuali kelionė klasėje“, kuri pripažinta tinkama publikuoti internete http://metodika.emokykla.lt.  2012 02 24 (pasirašė LR Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas).
  5. Straipsnis „Commedia dell‘ arte“ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro žurnale „Bravissimo“ Nr. 1-2 / 2012 kovas/balandis (62/63).

     Projektą „Commedia dell‘ arte ir jos atgarsiai mene“ nuolat lydėjo susidomėjimas, todėl į jo prasiplėtusią veiklą įsitraukė ir Juozo Gruodžio konservatorijos dėstytojos Rymantė Venckevičiūtė ir Eliutė Malinauskienė su savo mokiniais. Projekto numatytas planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir praplėstas (žr. 4 punktas ataskaitoje). Visuose renginiuose pažymėjau, kad projektą „Commedia dell‘ arte ir jos atgarsiai mene“  parėmė (1000 lt. ir FLIP video aparatas) A.P.P.L.E. Lietuvos mokytojų fondas, pagal 2011 metų laimėtą projektą. Dabar klasėje turime nešiojamą kompiuterį.            

         Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai nuo 1998 metų vykdo tęstinį projektą „Pažintinis su nacionaliniu operos ir baleto teatru“. Kasmet nekantriai laukiame naujojo sezono – atidžiai studijuojame jo repertuarą, kad išsirinktume sau tinkamus veikalus ne tik žiūrėti / klausyti, bet ir pažinti kažką nauja, praplėsti akiratį. Šiemet dėmesį iškart patraukė Estijos nacionalinės operos gastrolės ir jų commedia dell‘arte dvasią perteikianti Sergejaus Prokofjevo opera „Meilė trims apelsinams“. Commedia dell‘arte tema mokymo programoje pateikta siaurai. Pastebėjome, kad ši tema žadina mokinių smalsumą, emocijas, persipina su kitais menais – literatūra, daile, turtina asociacijomis vaizduotę ir kelia daug klausimų. Kad patenkinti šiuos mokinių poreikius ir atskleisti commedia dell‘arte temą pilniau, buvo sumanytas integruotas projektas “Commedia dell‘ arte ir jos atgarsiai mene“, kurio ašimi tapo mūsų pasirinkta opera „Meilė trims apelsinams“.

           Šį mokyklos projektą nutariau praplėsti, dalyvaudama vasaros APPLE kursuose ir laimėjusi projektą (1000 lt ir filmavimo aparatas).

           Rinkdami medžiagą apie commedia dell‘arte ir domėdamiesi commedia dell‘arte personažais, sužinojome, kad visiems pažįstamo Arlekino (Triufaldinas, Pjero, klounas) kostiumas toks spalvingas dėl to, kad šykštus ponas savo tarnui rūbą siuvo tik iš medžiagų likučių, o Daktaras nešiojo kaukę su ilgu snapu, kad į jį galėtų prisikimšti  įvairių žolelių, apsaugančių nuo maro ir kitų, per kvėpavimo takus plintančių, ligų.

       Dėkinga commedia dell‘arte – kaukių komedijos - tema per dell‘arte personažus (Arlekiną, Triufaldiną, Pantalone, Daktarą, Kolombiną, Pulčinelą, Tartalją...) ir kaukių nagrinėjimą, kūrimą bei jų gaminimą (kaukių paroda), žaismingai sprendžia mokinių pasitikėjimo savimi, savirealizacijos psichologines problemas (ką reiškia kaukė, būti su kauke ar be jos). Kaukė ne tik leidžia pasislėpti, bet ir padeda kontaktuoti su kitais, padeda pažinti save, atskleisti savo naujas galimybes. 

              Ne tik opera „Meilė trims apelsinams“ parašyta commedia dell‘arte  dvasia. Atidesnis bei platesnis žvilgsnis paskatino moksleivius commedia dell‘arte motyvus atsekti kituose menuose: dailėje (H. Daumier ,,Klajojantys aktoriai”, G. Seurat ,,Cirkas”, P.Picasso ,,Keliaujantys cirko artistai“, J. Miro ,,Arlekino karnavalas”); muzikinėje literatūroje (G. Verdi „Kaukių balius“, „Rigoletas“, R. Leoncavallo  „Pajacai“, I. Stravinskio „Petruška“, Pulčinela“, A. Schonberg „Mėnulio Pjero“, R. Schumanann ,,Karnavale“, G. Bachlund 13 etiudų  ,, La commedia dell`arte“); lietuvių literatūroje (H. Radausko, A. Nykos – Niliūno, A. Marčėno lyrikoje). Domėjimasis Europos kultūrų kontekstu, įdomių sąsajų radimas, tikimės, leido mokiniams pažinti commedia dell‘arte  savitumą.

       Tad į teatrą vykome jau susipažinę su commedia dell‘arte žanru, personažais, jų kaukėmis, žinodami, kokia S.Prokofjevo šios operos muzikinė kalba, o svarbiausia – suprasdami Carlo Gozzi alegorijomis turtingą pjesę „Meilė trims apelsinams“. Tai iš tiesų puiki pasaka – tik nesakyčiau, kaip L.Karnavičiūtė pažintiniame straipsnyje „Estijos nacionalinės lauktuvės: muzikiniai saldainiai, pipirai ir apelsinai“, kad tai pasaka suaugusiems. Pagaliau ir suaugusiems šią daugiasluoksnę pasaką (vaidinimą vaidinime), kaip kokią mįslę, manau, reikėjo padėti įminti, nes šiuo atveju vien operos siužeto maža. Deja, pagelbėti negalėjo spektaklio programėlė estų kalba. Kaip ir ieškant didelio lobio, tenka įveikti daugybę kliūčių, taip ir publika turėjo spręsti rebusus. Kiek pašifravę, atsekėme, kad programėlė pakankamai informatyvi, užgriebianti mūsų nagrinėtą commedia dell‘arte temą, jos sąsajas su Prokofjevo opera „Meilė trims apelsinams“, 18 amžiaus dramaturgų Carlo Gocio ir Carlo Goldonio kovas, kurios, beje, atsispindi ir pjesėje „Meilė trims apelsinams. „Estiškos kliūtys” mus aplenkė ir mūsų pažinimui – operos kaip lobio atradimui - nesutrukdė. Esame įsitikinę, kad kaip solistai ir kiti atlikėjai ruošiasi spektaklį „perteikti“,  taip ir žiūrovas turi norėti ir ruoštis jį „priimti“. Taip pasiruošę galime mėgautis spektakliu, vertinti jo režisūrinį sprendimą ir t.t.. Tokios nuostatos laikydamiesi dar namuose išstudijavome linksmą parodiją literatūros klausimais „Meilė trims apelsinams“ (C.Goci „L’amore delle tie melazance” 1761). Trumpai primename, ką reiškia šios alegorinės pjesės personažai.

 Pagrindinis pjesės veikėjas – Kryžių šalies princas Tartalja, simbolizuojantis  Venecijos publiką, suserga įtarumo liga. Princą nori pražudyti užnuodyta duona (nuobodžios marteliškos eilės), kurios parūpina burtininkė Morgana (poetas P.Kjaris). Tartalją prajuokina padauža Triufaldinas ir taip jį išgydo (Triufaldinas – gardus juokas, geriausias vaistas nuo negalavimų). Tačiau burtininkė Morgana keršija ir priverčia princą pamilti tris apelsinus, kurie yra kitos burtininkės (virėjos) pilyje. Po įvairių nuotykių, kurie panašūs į pasakos nutikimus, princas ir Triufaldinas randa apelsinus. Jiems padeda magas Čelijas (Goldonis), patariantis apelsinus perpjauti prie vandens. Čelijas turi savo planą – jis nori, kad iš apelsinuose esančių trijų karalaičių Tartalja pamiltų pirmąją – Linetą - ar antrąją karalaitę Nikoletą. Tos karalaitės – tai klasicistinė tragedija ir komedija, tačiau išgelbstima tik trečioji karalaitė Nineta (kaukių komedija), kuriai Tartalja suspėja paduoti vandens. Komedijos atomazgoje priešų pinklės suardomos, piktadariai nubaudžiami, o Tartalja su Nineta lieka kartu. Išvada aiški: Venecijai reikalinga tik commedia dell‘arte.

     Beje, pirmąją karalaitę kompozitorius Sergejus Prokofjevas savo mylimosios Linos Kodinos garbei pavadino Lineta.

    Įdomi ir svarbi šio projekto dalis – mokinių vertinimai, jų įspūdžiai ir pastebėjimai, tai yra jų emocinis ir estetinis meno kūrinio suvokimas. Lengviausiai mokiniams sekėsi aprašyti populiarųjį maršą: „...tai valingas, ryškus energijos pliūpsnis, kai visur besiskverbiantis garsas nebepalieka vietos Princo liūdesiui“ (B. Burbaitė). Dauguma mokinių koncentravosi į Princo (tenoro Mart Madiste) pasveikimo sceną: „...pirma prasijuokia Princas. Vis drąsesnis ir vis garsesnis intensyvėjantis jo ‚cha-cha-cha‘ išauga į spalvingą visos karalystės juoką“ (V.Leliuga). Kiti mokiniai įsiminė  „juokingą savo balsu ir grėsminga išvaizda virėją - bosą Mart Laur“ (D. Meištas, mokyt. Edita Matulionienė). Neliko nepastebėtas ir Fatos Morganos (Heli Veskus) „skriejantis padebesiais balsas“ (P.Deveikis).

       Į mūsų projektą įsijungę J.Gruodžio konservatorijos dėstytojų  Rymantės Venckevičiūtės ir Eliutės Malinauskienės vyresnių klasių auklėtiniai savo atsiliepimuose išskyrė kostiumų dailininkės Tatjanos Tulubjevos sukurtus drabužius: „...ypatingai įdomūs choristų kostiumai – vienodo, tiršto kolorito, su skirtingomis ir įvairiose rūbo vietose pritvirtintomis commedia dell‘arte  kaukėmis. Kiekvienas kostiumas prašėsi būti apdovanotas žiūrovo atskiru žvilgsniu - gal todėl, radęs progą, choreografas (Edvald Smirnov) sulėtino plačiai po sceną pasklidusių choristų judesius, leisdamas mums gėrėtis šiuo reginiu“ (P.Pėstininkaitė).

         Džiaugiamės šiomis mokinių – jaunųjų žiūrovų – įžvalgomis, pastebėjimais, kuriuos padėjo suprasti „namų darbai“. Tokios refleksijos jungia kultūros reiškinį su bendruomene. Nesvarbu, kad publika jauna, svarbu kad  ji auga, tobulėja. Tai mūsų ateitis.

         Integruoto projekto commedia dell‘arte  tema ir jo ašis – estų atvežta opera „Meilė trims apelsinams“ - natūraliai sudaro sąlygas – sukuria situacijas kūrybiškam žinių perteikimui, papildo mokomąją medžiagą, kviečia gilintis, o svarbiausia – siūlo naujus sukaupto istorinio žinojimo rakursus ir atnaujina mokymo strategijas, kurių svarbą akcentuoja šiuolaikinė XXI amžiaus ugdymo filosofija.

 

 

           

 

 

         
 

 

 

 

 


A
š noriu pažinti pasaulį
Zinos Radevič projektas

         Projekto idėja buvo supažindinti vaikus su fotografija, jos teikiamomis galimybėmis šiandieniniame pasaulyje, panaudojant informacines technologijas. Be to, itin svarbus buvo socialinis, komunikacinis pagrindas: būti kartu su draugais, šeima, darželio bendruomene, gaunant teigiamų emocijų ir naujos patirties.

         Džiugino vaikų žingeidumas – viso projekto eigoje pastebėjome ryškų aktyvumą  visos „Pelėdžiukų“ grupės kasdieniame gyvenime. Individualus bendravimas su kiekvienu ugdytiniu, šeimos įtraukimas į veiklą pedagogams nėra naujiena, tačiau fotografijos bandymai  leido visa tai pamatyti kitoje erdvėje. Kryptingumas, tačiau tuo pat metu ir spontaniškumas, taip pat  nuolatinis gerų emocijų suteikimas projektui teikė dinamiškumą. Vaikai susipažino ir su senąja fotografija, išklausė jos atsiradimo istoriją, stebėjo nuotraukų „gimimą“ foto salone, atliko mėgėjiškus bandymus namuose su tėveliais, taip pat savo darželyje, fotografuodami draugus bei suaugusiuosius; susipažino su informacinių technologijų galimybėmis, apdorojant nuotraukas (Fotoshop programa, CorelDraw programa, nuotraukų glaudinimu, įkėlimu į atmintinę ir pan.).

          Manome, kad projektas padėjo atsiskleisti vaikų saviraiškai, apjungdamas įvairias diadas: šeimą – darželį, vaiką – tėvus, pedagogus – ugdytinius ir pan. Be to, pažinimo ribų išplėtimas padėjo vaikams geriau pažįstant aplinkinį pasaulį. Svarbiausia – turėjome daug gražių ir nepakartojamų akimirkų, stebėjome nesumeluotas vaikų emocijas! Džiaugiamės projekto sėkme!

Atsisųsti projekto aprašymą - .pdf byla (9.5 MB)


 
Atgal į puslapio pradžią  Lietuviškas pirminis puslapisAtgal į pagrindini puslapį