Pažinęs amatą, duonos neprašysi

Jurgitos Kuprinskienės projektas

I.    Velžio gimnazijos mokiniai mokėsi amato keramikos įmonėje

    Velžio gimnazijoje vykdomas A.P.P.L.E. bendrijos Lietuvos mokytojų fondo projektas „Pažinęs amatą, duonos neprašysi“. Šis projektas skirtas 5-7 kl. mokiniams. Jo tikslas- supažindinti mokinius su įvairiomis profesijomis, jų specifika, prisiliesti prie kai kurių profesijų. Gal tai lems tolimesnį domėjimąsi viena ar kita pristatyta specialybe ir jos pasirinkimą ateityje.

    Pirmoji mūsų kelionė buvo vasario 9 dieną. Visi vykome į UAB „Midenė“, kuri įsikūrusi Panevėžio rajone, Dembavoje. Ši meninės keramikos įmonė nuo 2004 metų pradėjome vystyti meninės šamoto keramikos studiją  ir kurti, bei gaminti meninę produkciją. Tik nuvykus mus pasitiko ponas Romas, kuris supažindino mokinius su šios įmonės gaminiais , pristatė darbo produkcijos kryptis :(aromatizuojantys) nameliai - žvakidės, gaminamos iš raudono molio, meninės ir humoristinės figūrėlės - smilkyklės, žiesti indai, sukurti pagal tai, ką senovėje lietuviai naudojo buityje, dailioji keramika iš akmens masės, meninė keramika sukurta iš šamoto masės. Mokiniai galėjo stebėti kaip yra dirbama, kaip nuo paprasto molio gabalo sukuriami nuostabūs dirbiniai. Labiausiai visi laukė praktinės dalies, todėl, kad patys galėjo išbandyti pasigaminti iš baltojo molio gaminį, pademonstruoti savo kūrybiškumą ir kruopštumą.

II.        Užgavėnėms artėjant 

      Velžio gimnazijos 6 – 10 klasių mokiniai, dalyvaujantys A.P.P.L.E. bendrijos Lietuvos mokytojų fondo projekte „Pažinęs amatą, duonos neprašysi“ ir Comenius projekte „Etninių lobynų medžioklė“ buvo išvykę į Panevėžio krašto muziejų ruoštis artėjančioms Užgavėnėms. Gimnazistai susipažino su šios šventės papročiais ir turėjo galimybę patys pasigaminti Užgavėnių kaukes.

III.  Kalvystės meno pamoka A.P.P.L.E. projekto dalyviams

     Velžio gimnazijos A.P.P.L.E. projekto „Pažinęs amatą , duonos neprašysi“ dalyviai š. m. balandžio 27 dieną lankėsi žinomo kalvio, tautodailininko Sauliaus Kronio sodyboje.  Pažintis su kalvystės amatu prasidėjo nuo susipažinimo su 1925 m. autentišku kalvystės įrenginiu. Mus pasitikęs kalvis Saulius pasakojo apie kalvio darbą - kalimą iš metalo. Mokiniai patys galėjo išbandyti savo jėgas sukdami senojo įrenginio ratą , kuriuo pučiamas oras ir įžiebiama ugnis. Sodybos šeimininkas rodė , kaip kietasis metalas tampa lanksčia medžiaga, paklūstančia kalvio rankoms, jį apdirbus galima išgauti įvairios formos gaminį. Tautodailininkas leido mokiniams patiems pabandyti pakaitinti metalą, įžiebti ugnį ir pagamintai pasagai išgręžti skylę.

IV.      Edukacinė programa „Kelionė laiku“ Panevėžio kraštotyros muziejuje

    Š. m. gegužės 12 dieną Velžio gimnazijoje vykdomo A.P.P.L.E. projekto dalyviai lankėsi Panevėžio kraštotyros muziejuje.  Programos dalyviai tarsi „keliavo laiku“. Jie vieną dieną gyveno XX a. pradžios ūkininko sodyboje, kur nebuvo tik stebėtojai: kiekvienas susikūrė sau vaidmenį, vilkėjo senovinius drabužius, dirbo nesudėtingus namų ūkio darbus, mokėsi senųjų amatų, ragavo pačių pasigamintus tradicinius patiekalus.

     Diena sodyboje baigėsi jaunimo vakaruška, kurioje programos dalyviai išmoko aukštaitiškų ratelių, žaidimų, šokių, dainų.

       Projekte dalyvavę mokiniai susipažino su keramiko, tautodailininko, kalvio specialybėmis. Patys išbandė šių amatų gudrybes. Pasigamino keramikinių lėkščių, puoštų savo sukurtais meniniais kūriniais, išsikalė iš metalo dirbinių, pasigamino užgavėnių kaukes. Visus savo rankomis pasigamintus darbus mokiniai dovanojo tėveliams, mokytojams.

     Vieną dieną visi projekto dalyviai turėjo galimybę gyventi XX a. pradžios ūkininko sodyboje ir prisileisti prie to meto dvasios, kalbėti tarmiška lietuviška šnekta, dirbti darbus, vilkėti senovinius drabužius, gamintis tradicinius tų laikų patiekalus.                                           

    Manau, kad šis projektas suteikė daug žinių ir naudos mokiniams ir mokytojams. 5 klasės mokiniai pabuvę ir išbandę kalvystės amatą, iki pat mokslo metų pabaigos lankėsi pas savo krašto kalvį ir stebino klasės auklėtoją savos gamybos dirbiniais.

Matyti daugiau šio projekto nuotruakų - spauskite čia

Į viršų

Pažinimo stebūklas
Birutės Vaičionienės projektas

          Susipažinome su Vytauto Didžiojo karo muziejaus eksponatais, programos vadovė papasakojo, kokias paslaptis slepia storos muziejaus sienos. Mums pasakojo, kaip seniau buvo kariaujama, kokie ginklai buvo naudojami. Muziejaus darbuotojai papasakojo mums apie senovės lietuvių karius, jų aprangą. Vėliau darbuotojai vaikams pasiūlė apsirengti senovinius šarvus. Buvo labai linksma. Visi norėjo pasimatuoti senovės karių drabužius. Vaikai pasijuto tikrais kariais.

Edukacinė programa M. Žilinksko dailės galerijoje „Linksmybės pagal graikus“

          Atvykę į muziejų susipažinome su antikinio pasaulio eksponatais, graikų  meno kūriniais.  Vėliau edukacinės programos vadovė mums papasakojo apie tai, kaip senovėje linksminosi, šoko graikai, kokia buvo graikų kultūra. Taip pat pasakojo,  kokius valgius graikai valgė, gėrimus gėrė.

          Vėliau programos vadovė pasiūlė vaikams apsirengti senovės graikų drabužiu – toga. Vaikai galėjo patys pabandyti juo apsirengti ir pasijusti tikrais graikais.

          Vėliau mums parodė, kokiais drabužiais senovės graikai rengdavosi, kaip pasipuošdavo. Vaikai galėjo patys pabandyti apsirengti graikišką drabužį-togą.

          Vėliau apžiūrėjome paveikslą, kuriame buvo nutapyta graikų tragedija. Apie nutapytą tragediją mums papasakojo programos vadovė. Vėliau vaikai pasiskirstė vaidmenimis,  užsidėjo kaukes ir vaidino. Vaidinti norinčių buvo labai daug, todėl vaidinimą pakartojo kiti „aktoriai“. Buvo labai įdomu.

Edukacinė programa M.K.Čiurlionio dailės galerijoje „Tete-a-tete su Čiurlioniu“

Atvykę į muziejų pirmiausia sužinojome, koks Čiurlionis buvo vaikystėje, kur jis gyveno ir mokėsi, kaip tapo tokiu garsiu menininku. Apžiūrėjome dalininko nutapytus paveikslus, susipažinome su žymiausio lietuvių dailininko M.K.Čiurlionio darbais. Programos vadovė pasakojo, jog dalininkas savo paveiksluose labai mėgo simboliu, paaiškino simbolių reišmes. Vaikai spėliojo, diskutavo, ką įžvelgia menininko paveiksluose.

          Vėliau programos vadovė mus pakvietė išsirinkti iš Čiurlionio paveikslų labiausiai patinkantį simbolį ir jį nupiešti. Vaikai mielai kibo į darbą. Piešė kreidelėmis įvairiausius simbolous, vėliau paaiškino, kodėl pasirinko būtent tą simbolį. 

Edukacinė programa M.Žilinsko dailės galerijoje „Kelionė į Egiptą“

          Programos vadovė pirmiausia mus supažindino su senovės Egipto kultūra, eksponatais. Apžiūrėjome muziejuje esantį nepakartojamą eksponatą – iš Egipto pargabentą mumiją, kuri puikiai išsilaikė tūkstančius metų. Vadovė vaikams pasakojo, kaip seniau buvo mumifikuojami, laidojami mirę žmonės.

          Vėliau programos vadovė mus pakvietė prie Egipto žemėlapio, kuriame driekėsi didžiausia upė Nilas. Vaikams pasakojo, jog seniau prie upės Nilo, vyko visas Egiptiečių gyvenimas, stovėjo piramidės, gyveno faraonai, kūrėsi miestai. Vadovė pasakojo apie Nilo upės svarbą egiptiečių gyvenime. Vėliau vaikams parodė, kur seniau stovėjo piramidės, kur gyveno didieji faraonai. Vaikai galėjo patys pažaisti su senovės Egipto statinių, laivų maketais. Mokiniai buvo sužavėti.

Į viršų

Myliu ir esu mylimas”
Liubos Vaigauskienės projektas

Ar pakanka meilės mūsų gyvenime ? Ar mokame ją išreikšti ? Ar dažnai pasakome savo artimiesiems « Aš tave myliu » ? Vaikai – šeimos gyvenimo atspindys, o tame atspindyje matau atsirandantį  susvetimėjimą, tėvelių užimtumą, nesidomėjimą vaiko rūpesčiais – juk jis jau savarankiškas! Ir koks savarankiškas bebus antrokas, ar vyresnis vaikas – tėvelių šilumos jam reikės visą gyvenimą. Vaikas neturėtų laukti meilės ženklo kaip D. Terakowskos knygos « Lėliukė » herojė Myška.

 Motinos ir tėvo meilė – vaikeliui ne mažiau svarbi, nei mamos pienas, šilti patalėliai ir kiti kūdikiški „reikaliukai“.  Mylėti savo vaiką nereiškia nupirkti jam brangiausią žaisliuką ar atiduoti į prabangų privatų darželį. Vaikas nori jausti tėvų ramybę ir augti apsuptas harmoningų minčių bei dvasinio komforto. Visa tai telpa nuostabiame jausme, kurį išreiškiame žodžiu „myliu“…

Visus mokslo metus vykdome projektą « Myliu ir noriu būti mylimas » deklaruodami ir įprasmindami savo jausmus artimiesiems bei visai aplinkai. Manau, kad geri mokinio pasiekimai, jo bendravimo pobūdis su klasės draugais, mokytoja, požiūris į gyvąją gamtą, supančius žmones priklauso nuo harmonijos šeimoje.

Šiuo projektu atsigręžiame į šeimą ir puoselėjame mechanizmo vaikas-šeima-mokykla veikimą.

Nuveikėme daug darbų:

1. Įsijungėme į gamtosauginį projektą „Ištiesiu ranką“ ir rūpinamės gyvūnija: organizavome inkilėlių gaminimo akciją bei akciją „Į pagalbą žvėreliams“, įrengėme lesyklas paukšteliams, rūpinomės klasės akvariumo žuvytėmis.

2. Mums rūpi ekologija, augmenija, todėl dalyvavome ir tapome laureatais kūrybinių darbų konkursuose, atsisakėme vienkartinių rankšluosčių, pasodinome 4 eglaites ir jomis rūpinamės, prižiūrime gėles klasėje.

3. Atradome socialinius partnerius – VšĮ Protiškai neįgalaus jaunimo centrą. Tai likimo nuskriausti ir daugelio institucijų pamiršti žmonės. Džiaugiuosi, jog vaikai su jais bendrauja, žaidžia, tuo suteikdami šiems žmonėms džiaugsmo. Pasveikinome centro lankytojus šv. Kalėdų proga, parodos atidarymo metu. Ruošiamės koncertu pasveikinti jų mamas.

4. Ar tėveliai mums padeda? Ar projektas pasiekė tikslą? Žinoma! Argi vaikai vieni padarytų lesyklas, inkilus, ypatingus darbelius Rudens šventei, Kaziuko mugei? Mūsų projektas buria šeimą draugėn, jie daugiau praleidžia laiko kartu. Tai džiugina. Rūtelės mama pastoviai remia saldumynais, kuriais pasidaliname su centro lankytojais. Tėveliai drauge su vaikais rinko rūbelius, žaislus skurstančioms šeimoms – visa tai perdavėme VšĮ Protiškai neįgalaus jaunimo centrui, Raseinių kaimiškajai seniūnijai. Vaikai drauge su mamomis nulipdė net 14 Senių Besmegenių ir „Senių Besmegenių parade“ mes laimėjome pagrindinį prizą.

O pradžių pradžia – A.P.P.L.E. Ačiū už Jūsų energiją, idėjinį darbą, suteiktas galimybes. Visa tai įkvepia naujiems darbams.

Į viršų