A.P.P.L.E.

Dvidešimtos A.P.P.L.E. vasaros LMF projektai jau įpusėję
 

Nijolės Jauniškienė ir  Indrės Seselskaitės projektas

Rolandos Miškūnienės projektas

Atgal                          Back

Next                        Toliau

Atgal į LMF laimėtojų puslapį          Back to LMF project winners' page

AŠ SKAITAU, SKAITYK IR TU
Projekto vadovė: Sofija Jurkuvienė

Projektas, kurio tikslas buvo skatinti pradinių klasių mokinių motyvaciją skaityti, gerinti skaitymo įgūdžius, propaguojant skaitymą kelti jo prestižą, buvo vykdomas visus mokslo metus. Kad pasiekčiau užsibrėžtą tikslą, ieškojau įvairių metodų ir formų. Mokinių sudominimui organizavau susitikimus su rašytoja Kristina Gudonyte,  poetėmis Nijole Kepeniene, Dalia Teišerskyte,  bei mokinių tėveliais. O bendradarbiaudama su pradinio ugdymo mokytojomis vykdžiau skaitymo skatinimo projektus pagal mokinių gebėjimus skaityti, tai „Skaitau – svajonių miestą statau“ (1 klasė) „Knygą skaitau – bičių korį lipdau“ (2 klasė), „Suskaičiuokim pupeles ir perskaitytas knygeles“ (3 klasė), “Su knyga po Klaipėdos apskritį“ (4 klasė). Projektai vyksta aktyviai ir sėkmingai. O su mokiniais gyvenančiais Anglijoje garsinio skaitymo  tiltas (skype) labai sėkmingas. Laisvu nuo skaitymo metu gaminome skirtukus knygoms, kuriuos nuvežėme į spaustuvę PRINT IT Gargžduose, jie maloniai sutiko juos atspausdinti ir organizavo ekskursiją po spaustuvę. Buvo organizuotas literatūrinis ciklas „Svečiuose pas Astridą Lindgren“, renginiai vyko visą savaitę, pas mokinius svečiavosi Pepė ir Karlsonas, kurie dalyvavo pamokose. O renginį užbaigėme kaimo bibliotekoje, kurioje pristatėme ir iliustravome  perskaitytas knygas. Iliustracijomis papuošėme mokyklos ir kaimo bibliotekas, kurias turi galimybę aplankyti mokyklos ir kaimo bendruomenė.

Jau nupirktos knygutės aktyviausiems projekto dalyviams ir bibliotekos fondo papildymui, o konkursų „Mano vaikystės knyga“ ir „Skirtukas knygai“ laimėtojams nupirkti suvenyrai.

Projekto užbaigimui ir mokinių paskatinimui bus organizuota ekskursija į Palangą su nakvyne. Aplankysime botanikos parką ir linksmai praleisime savaitgalį prie jūros.

 

 

 

 

Į viršų

 

Teatras- kelias į save
Nijolė
s Jauniškienė ir  Indrės Seselskaitės projektas

2010 – 2011 m. m. Klaipėdos 1- ojoje specialiojoje mokykloje vykdomas projektas „Teatras- kelias į save“. Jame dalyvauja ugdytiniai, turintys vidutinę ir žymią  negalę.

Pagrindinis projekto tikslas - skatinti specialiųjų poreikių mokinių kūrybiškumą, iniciatyvumą teatro meno pagalba.

Projektinę veiklą pradėjome vykdyti ankstyvą rudenį nuo teatrinių žaidimų ir improvizacijų.

 Gruodžio mėnesį projekto dalyviai vyko į susitikimą su Kretingos m. neįgaliųjų dienos centro ugdytiniais, kurie pristatė projektą „Iš širdies į širdį“. Šio projekto tikslas – mažiau galimybių turinčio jaunimo socializacija per meninę saviraišką ir integracija į visuomenę teatrinių užsiemimų pagalba. Šiame renginyje taip pat dalyvavo neįgalieji iš Skuodo, Telšių ir Raseinių rajonų.

Kretingoje pasisėmėme daug gražių įspūdžių ir patirties, kupini idėjų ir sumanymų ėmėme kurti spektaklį : išsirinkome Donaldo Bisseto kūrinį  ‘Pyp pyp’ ir pasiskirstėme vaidmenimis.

Repeticijos buvo kupinos atradimų ir kūrybos džiaugsmo. Ugdytiniai su dideliu užsidegimu kūrė savo vaidmenis, improvizavo, nekantriai laukdavo kiekvienos repeticijos.

Repeticijų metu sugalvojome kostiumus būsimam spektakliui. Kostiumų idėją padėjo įgyvendinti modeliuotoja Edita Mėčiuvienė.

Visi kartu ieškojome tinkamos muzikos pasirodymui, tarėmės su mokyklos muzikos mokytoja.

 Mokyklos choreografė Janina Staleriūnienė padėjo kurti šokelius.

Į svečius pasikvietėme Kretingos kultūros centro vaikų ir jaunėimo teatro „Atžalynas“ režisierę Auksę Antulienę. Su režisierės pagalba kūrėme spektaklį.

Dailininkas Andrius Seselskas sutiko sukurti mūsų spektakliui afišą ir programėles.

2011 m. kovo 31 d. Klaipėdos 1- ojoje specialiojoje mokykloje įvyko spektaklio „Pyp pyp“ premjera.

Į premjerą pasikvietėme savo draugus, tėvelius, auklėtojus, mokytojus.

Spektaklis „Pyp pyp“ pasakoja apie žąsytę, vardu Vilija, kuri labai norėjo surasti draugų. Mama žąsis išlydi Viliją į platųjį pasaulį. Keliaudama ji sutinka katytes, šuniukus, karvutę,  vištytes ir gaidelį, ir netgi autobusą.

Spektaklio pagrindinė mintis – kiekvienas žmogus turi turėti draugą, kuris suprastų, išklausytų ir padėtų.

Dėkojame A.P.P.L.E Lietuvos mokytojų fondui už paramą ir galimybę įgyvendinant projektą „Teatras- kelias į save“.

Laukiame visų mūsų spektaklyje „Pyp pyp“ gegužės 24 d. 14 val. Klaipėdos 1- osios specialiosios mokyklos aktų salėje (Smiltelės g. 22).

    

  

 

Į viršų


Vanduo – gyvybės šaltinis. Ar visada?
 
Rolandos Miškūnienės projektas

Prieš pradėdamos vykdyti projektą apklausėme 44 būsimus projekto dalyvius (trečių klasių mokinius). Jiems pateikėme 2 klausimus. Ar sveika gerti šulinio vandenį? Ar sveika gerti vandenį iš čiaupo? Net 36 mokiniai mano, kad šulinio vandenį gerti sveika.

 Atlikome vandens mėginių tyrimus. Vandenį tyrėme 6 aspektais: vandens užterštymą nitratais, nitritais, chloru, vandens kietumą, karbonatinį vandens kietumą ir rūkštingumą. Labai džiaugėmės, kada tyrimo rezultatai parodė, jog Šiaulių miestui centralizuotai tiekiamas vanduo atitinka higienos reikalavimus. Vėliau tyrėme šulinių vandens mėginius. Mokiniai vežė vandenį iš senelių, giminių, kaimynų šulinių. Į projekto veiklą įtraukėme ir tėvus. Ištyrėme 48 šulinių vandens mėginius. Rezultatai nebuvo labai džiuginantys.

           Net 32 šulinių vandens mėginiuose nitratų kiekis viršijo leistiną normą. Kai kuriuose jų norma buvo viršyta 2 ir net 3 kartus. Didesnėje dalyje šulinių vandens kietumas taip pat viršijo leistinas ribas.

Kreipėmės į visuomenės sveikatos specialistę, kuri supažindino mokinius su kenksmingų medžiagų poveikiu žmogaus sveikatai. Mokiniai sužinojo, kad net ir mažas nitratų kiekis vandenyje gali būti kūdikių mirties priežastis. Ilgiau vartojant nitratais užterštą vandenį galima susirgti onkologinėmis ligomis. Mokiniams buvo įdomu sužinoti, kad net virintame vandenyje nitratai išlieka. Žmogaus sveikatai kenkia ir labai kietas vanduo. Tai gali būti akmenų susidarymo žmogaus organizme priežastimi.

Padarėme išvadą, kad prieš vartojant maistui šulinio vandenį, būtina pirmiausia jį ištirti. Savo tyrimo rezultatus pristatėme mokyklos pradinių klasių mokiniams, bei miesto pradinių klasių mokinių pažintinėje praktinėje konferencijoje ,,Raktas į saugią aplinką“.

 

Į viršų

 


 
Atgal į puslapio pradžią  Lietuviškas pirminis puslapisAtgal į pagrindini puslapį