Socialinių įgūdžių ugdymo projektas

Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais labai aktualu ir svarbu socialinių įgūdžių ugdymas. Todėl labai malonu, kad buvo atkreiptas dėmesys į iškeltą problemą ir pasirinktas finansuoti mūsų pasiūlytas projektas.

Grupėje įrengėme “ramybės kampelį”. Nusipirkome supamą krėslą, kilimą, lempą. Tėveliai padėjo įsigyti ir įrengti akvariumą. Mamos pasiuvo pagalvėlių, “skudurinių onučių”.
            Vaikai ne tik mėgsta rūpintis žuvytėmis, bet ir dažnai supasi, varto knygutes, pailsi nuo draugų ir kolektyvinio šurmulio.

Kovo mėnesį įvyko mamyčių ir senelių rankdarbių vakaronė. Šios veiklos metu  vaikai kartu su savo šeimos nariais  iš vilnos vėlė karolius, kilimėlius, gėlytes. Auklėtojos supažindino tėvelius su smulkiosios motorikos lavinimo įtaka vaiko kalbos ugdymui.

Vaikai kartu su auklėtojomis sukūrė grupės bendravimo taisykles. Vaikai ne tik žino ir stengiasi elgtis pagal šias socialaus elgesio taisykles, bet svarbiausia suvokia , kodėl taip reikia elgtis, kokios  galimos netinkamo elgesio pasekmės.

Apibendrinant pasiektus projekto veiklos tarpinius rezultatus, galima teigti, kad projektą vykdyti sekasi sėkmingai: projekto dalyviai įgijo tinkamų bendravimo įgūdžių, pravestos numatytos veiklos, baigiamas įrengti  „ramybės kampelis“.
           

Daiva Ramanauskienė, Danguolė Sakalauskienė, Marija Gustienė

Kauno darželis-nokykla „Giliukas“
           

Atgal į puslapio viršų.

 „Didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunuolių buities kultūros mokymo bazės turtinimas“

            Įsigijus reikalingų specializuotų priemonių bei įrankių, pagerėjo buities kultūros pamokų kokybė. Vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo jaunuoliams, turintiems motorikos sutrikimų tapo lengviau skusti bulves, specialiais skustukais, raikyti duoną, duonos raikymo peiliais... Turėdami reikalingus įrankius ir indus, ugdytiniai gali mokytis serviruoti pusryčių, pietų ar šventinį stalą.

            Didžiausią naudą pajutau lavindama Almos gėrimo ir valgymo įgūdžius. Mergaitę su cerebriniu paralyžiumi anksčiau reikėdavo maitinti, o dabar turėdama specialius įrankius (šakutę, šaukštą, peilį su specialiomis pastorintomis rankenomis bei prisitvirtinančią lėkštę ir puodelį su snapeliu) ji kuo puikiausiai valgo ir geria savarankiškai.

            Naudojant šiuos įrankius mokiniams formuojami praktiniai įgūdžiai, kuriuos vėliau galės pritaikyti savarankiškoje kasdienėje veikloje ir taip būti kuo mažiau priklausomi nuo aplinkinių.

Mokytoja Janina Dautartienė
Kėdainių specialioji mokykla

Atgal į puslapio viršų.

„Geriamasis vanduo“.

Nuo 2007 m. sausio mėn. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko vidurinės mokyklos 3a klasės mokiniai ir mokytoja pradėjome dirbti prie projekto „Geriamasis vanduo“. Sužinoję, kad mūsų projektas laimėjo konkursą labai apsidžiaugėme, apie tai informavome mokyklos administraciją ir klasės mokinių tėvus.  Visi noriai sutiko dalyvauti projekto veikloje ir prisidėti prie jo įgyvendinimo. Tėvai pasiūlė geriamojo vandens aparatą klasėje pastatyti iš karto, kad vaikai galėtų gerti švarų ir sveiką vandenį. Tėvai susitarė su geriamojo vandens tiekimo firma „Neptūnas“ dėl aparato įsigijimo, o už vandenį moka Artūro tėtis – dovana klasės vaikams. Veronikos mama, dirbanti Biologijos institute, pasisiūlė padėti vykdant vandens tyrimus, Rainerio mama, dirbanti medicinos sesele, sutiko papasakoti apie vandens svarbą žmogaus organizmui.
               Kadangi projektas prasidėjo žiemą, o pagrindinį darbą buvome suplanavę atlikti pavasarį, todėl nusprendėme įtraukti į projektinį darbą sniego tyrinėjimą . Žiemą iškėlėme klausimą kas būtų, jei dingtų vanduo, o liktų tik sniegas. Ar mes galėtume ištirpusį sniegą naudoti maistui. Sniegą tyrimams ėmėme iš įvairių vietų: mokyklos kieme, prie eglaičių, augančių tarp mokyklos teritorijos ir autostrados,  nuo autostrados kelkraščio.  Ištirpęs sniegas nuo kelkraščio buvo purvinas ir „kvepėjo“ benzinu. Filtravome ištirpusį sniegą. Vaikai priėjo išvadą kad mašinų išmetamos dujos teršia orą ir sniegą kuris ištirpęs susigeria į žemę. Mokyklą nuo užteršto oro apsaugo eglaitės, juosiančios mokyklos kiemą.
               Vasario mėnesį paruošėme anketas. Vienoje klausėme tėvų, ar yra patenkinti Nemėžio gyvenvietei tiekiamu vandentiekio vandeniu, ar naudoja šulinių vandenį, ar atliko vandens kokybės tyrimą. Kitoje anketoje vaikai savaitę stebėjo vandenį, bėgantį iš čiaupo ir užrašinėjo stebėjimus.
               Balandžio mėnesį, kartu su Veronikos mama, suorganizavome išvyką prie Nemėžio tvenkinio. Stebėjome tvenkinio vandenyje vykstantį gyvenimą, parsinešėme tvenkinio vandens tyrimams, sekančią pamoką aptarėme klasėje tvenkinio ekosistemą. Piešėme gyvybės ratą (mitybos grandinę), per dailės pamoką piešėme labiausiai patikusius tvenkinio vaizdus. Didžiausią įspūdį vaikams padarė plaukiojančios gulbės, antys, vandens rūpūžė, vandens skorpionas ir kiti smulkūs vandens gyventojai. 
               Gegužės mėnesį tęsime numatytus darbus. Vyksime prie Nemėžio gyvenvietėje įrengto vandentiekio ir valymo įrenginių. Gegužės mėnesio pabaigoje, baigdami projektą planuojame pakalbėti ne tik apie vandens svarbą žmogaus organizmui, bet ir apie teikiamus vandens malonumus – nuvykti į Druskininkuose arba Trakuose įsikūrusį vandens pramogų parką.

Nijolė Vičienė